Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, įgyvendinusi šį projektą, „Audi“ taps pirmuoju automobilių gamintoju, išbandžiusiu serijinių automobilių autonominio vairavimo principus už žemės ribų.
Kosminis skrydis – jau kitais metais
Kosminį skrydį į mėnulį „Part-Time Scientists“ planuoja 2017 metų pabaigoje. „Space X“ privačios kosminių skrydžių bendrovės „Falcon 9“ raketa-nešėja į Mėnulį turės nugabenti unikalios konstrukcijos ALINA nusileidimo modulį su maždaug 100 kg svorio automatiškai atsidarančiu konteineriu, kuriame bus net du „Audi lunar quattro“ pusiau autonominiai mėnuleigiai. Jie važinės po Mėnulyje esantį Taurus-Littrow slėnį, kuriame 1972 m. nusileido „Apollo 17“ modulis ir kuris bus aplankytas ir įamžintas pažangiausiomis mėnuleigio vaizdo kameromis.
Komandoje – ir kosmoso operatoriai, ir automobilių technikos ekspertai
„Google Lunar XPRIZE“ projekte „Part-Time Scientists“ mokslininkų grupei talkina net 16 „Audi“ bendrovės įvairių profilių specialistų. Kuriant „Audi lunar quattro“ mėnuleigį panaudota daugybė gamintojos ilgamečio įdirbio ir pažangiausių šiuolaikinių inovacijų. Čia ir „Audi Space Frame“ lengvo lydinio rėmas bei kėbulo dalys, ir „e-tron“ elektrinis pavaros mechanizmas (variklių, akumuliatorių ir pavarų dėžių blokų sistema), ir firminė „quattro“ visų ratų pavara.
Daug dalių iš įvairių medžiagų pagaminta 3D spausdinimo būdu. Dėl plataus lengvų lydinių pritaikymo vienas mėnuleigis sveria maždaug 30 kg. Jo konstrukcijoje – net 4 įvairių tipų vaizdo kameros, fiksuojančios 3D ir panoraminius vaizdus. Bendrovės inžinieriai „Lunar quattro“ mėnuleigį laiko pusiau autonomine transporto priemone, nes dalį numatytos važinėjimo programos jis atliks autonomiškai, t.y., visiškai nevaldomas iš žemės.
„Part-Time Scientists“ mokslininkų bendradarbiavimas su „Audi“ bendrove pradėtas 2015 metų pradžioje, o šią savaitę Berlyno „Audi City“ renginių centre įvykusiame iškilmingame vakare susirinkusiems svečiams ir spaudos atstovams pademonstruotos jau pagamintos Mėnuliui skirtos transporto priemonės ir atskleista daug įdomybių apie jas.
Lankėsi ir Lietuvoje
2016 m. misijos į mėnulį komandos vadovas Robertas Boehme buvo vienas pagrindinių pranešėjų technologijų ir inovacijų festivalyje LOGIN, sutraukęs į pagrindinę salę kosmoso ir naujovių gerbėjus.
„Išskirtinę progą pabendrauti su šiuo įdomiu žmogumi turėjome ne tik mes, LOGIN organizatoriai, bet ir jo lietuviai kolegos – Vilniaus universiteto startuolio „NanoAvionics“ komanda. Antrajai kosmoso misijai besiruošiantys lietuviai su mėnuleigio kūrėju pasidalino patirtimi ir pristatė palydovo modelį „LituanicaSAT-2“ su unikalia eksperimentine raketinės traukos sistema, kuri reikšmingai praplės mažųjų palydovų panaudojimo galimybes.
Lietuvių laboratorijoje apsilankęs ir su jaunaisiais mokslininkais pabendravęs R. Boehme pabrėžė, kad lietuviai pelnytai vertinami kaip vieni geriausių IT specialistų Europoje. Mėnuleigio kūrėjas tada pripažino, kad mūsų mokslininkų darbas neabejotinai reikšmingas ir svarbus ne tik lietuviams, bet ir visai kosmoso industrijos bendruomenei. Jaučiamės prisidėję prie pažinties, tad mintis, kad pirmieji suteikėme progą lietuviams daugiau sužinoti apie greitai įvyksiantį mėnulio „užkariavimą“, šiame kontekste dvigubai smagesnė“, – sako LOGIN direktorė Ieva Dirvonskaitė.
DELFI interviu su R. Boehme apie misiją į Mėnulį ir automobilių pasaulį galite perskaityti čia.
Apie „Google Lunar XPRIZE“ konkursą
Sąlygoms įgyvendinti mėnulyje nutupdyta važiuoklė turi nuvažiuoti ne mažiau kaip 500 metrų ir į žemę atsiųsti daugybę aukštos raiškos fotografijų. Paskelbus konkursą, prie starto linijos stojo net 30 komandų, o šiuo metu dėl solidaus prizo besivaržo jau tik penkios. „Part-Time Scientists“ komanda iš Vokietijos – viena jų.
Šią mokslininkų grupę dar 2008 metais subūrė Berlyno IT ekspertas R. Boehme. Ji jau sėkmingai dalyvavo ne viename mokslo projekte, konkurse ar specializuotose varžytuvėse, įskaitant ir mokslo populiarinimo televizijos projektus. Dabar jo komandą sudaro 35 specialistai iš 3 žemynų. Ji aktyviai bendradarbiauja su pasaulinėmis bendrovėmis, mokslinių tyrimų institutais ir, kaip to reikalauja „Google Lunar XPRIZE“ konkurso specifika – pasaulinio garso kosmoso specialistais.