Kokią milžinišką įtaką slėgis turi rezultatui galėjo įsitikinti visi prieš savaitę vykusio „Press rally 2016“ dalyviai, kuriems tik pakako nuovokos pertraukėlių metu tarp pasiutusiai greitų šiųmetinių lenktynių rungčių atkreipti į šiuos dalykus dėmesį.
Jei Lietuvos žurnalistų autoklubo organizuojamo tarptautinio ralio ankstesniųjų metų programose būdavo kiek daugiau įvairovės – nuo klasikinio slalomo ir tikslaus parvažiavimo iki lėkimo autokroso arenomis – tai šiais metais pagrindinis žaidimas vyko profesionaliose žiedinių lenktynių trasose Latvijoje bei Estijoje. T. y. tokiose vietose, kur norint pasiekti gerą rezultatą reikia „pilietinės drąsos“ nepiktnaudžiauti stabdžiais, kai automobilis įsibėgėja iki maždaug 180 km/val., bei gero sukibimo su asfaltu, kuris ir yra viena kertinių prielaidų tai drąsai atsirasti.
Šiek tiek užbėgant įvykiams už akių pasakysiu, kad mūsų su Vincu Gerdžiūnu ekipažo turėtas senukas „VW Golf GTI“ sukibimo kiekiu pranoko ryžtą nepažįstamomis trasomis važiuoti akceleratorių visą laiką įspaudus į mašinos grindis. Taip nutiko todėl, kad įpratus prie „normalaus“ kasdien eksploatuojamo automobilio stabdymo kelio ilgio, velniškai sunku patikėti, jog mašina gali elgtis taip, kaip jai leidžia padangos nedaug besiskiriančios nuo sukurtų profesionaliam sportui.
Visus kartus tą pačią rungtį Bikerniekų ar „Auto24ring“ važiuodami antrą sykį įveikdavome 10-12 sekundžių greičiau. Kad būtų aiškiau apie ką eina kalba: tiek sutaupyti 7-12 kilometrų rungtyje yra tas pats, kas vieną kėlinuką krepšinio rungtynėse įmesti 15 taškų, o kitą – 25.
Mūsiškio progreso algoritmas pakankamai paprastas. Sukirtę rankomis su automobilių detalėmis prekiaujančia bendrove „Inter Cars“ dėl pagalbos ruošiantis šiųmetinėms „Press rally“ lenktynėms, iš jų gavome ne tik „Michelin Pilot Sport Cup“ padangų komplektą, bet keletą rekomendacijų, kaip jas išnaudoti maksimaliai gerai.
„Esminė gero rezultato prielaida – mašinos sukibimas su asfaltu. To siekiama reguliuojant ratų išvirtimą bei suvedimą ir mėginant atspėti, kaip tai pakeis temperatūrą padangose. Pastarasis savo ruožtu tiesiogiai susijęs su slėgiu. Optimaliu laikomas maždaug 2 atmosferų slėgis, tačiau kai didžiules perkrovas gaunančios padangos vidinės konstrukcijos įkaista iki 140 laipsnių, slėgis radikaliai keičiasi.
Priklausomai nuo trasos konfigūracijos – visuose ratuose skirtingai. Todėl prieš startą patyrę inžinieriai visuose keturiuose ratuose nustato skirtingą slėgį: viename gali būti 1,25, kitame – 1,40, trečiame – 1,60, dar kitame – 1,50 atmosferos ar panašiai“, – dėstė „Inter Cars“ projektų vadovas bei padangų specialistas Liutauras Pocius.
Klausiamas apie universalų receptą optimalaus slėgio padangose paieškoms, ekspertas pastebėjo, kad skirtingų gamintojų padangoms gali reikėti nevienodų sprendimų. Tarkim „Michelin Pilot Sport Cup“ rekomenduojama prieš treniruočių važiavimus visose padangose nustatyti 1,8 atmosferos slėgį, o lenktyniniam artimu tempu apsukus maždaug 3 ratus, slėgį sumažinti iki 2,3 atmosferos („Auto24ring“ trasoje nuvažiavus 4 greitus ratus slėgis buvo pakilęs iki 2,6). Tuomet padanga su kelio paviršiumi liesis didžiausiu galimu plotu.
Teoriškai reikėtų matuoti kiekvienos paviršiaus temperatūrą ties išorine ir vidine briaunomis bei viduriu, tačiau šią informaciją panaudoti galima tik tuomet, kai yra galimybė koreguoti važiuoklės geometriją. Konkrečiai „Michelin Pilot Sport Cup“ atveju, gamintojai rekomenduoja padangas įkaitinti iki maždaug 80-100 laipsnių, nes šaltesnės jos dar nedirba, o perkaitusios – jau nedirba maksimaliai gerai.
Pamatuoti kiek realiai įkaito padangos Bikerniekų ar „Auto24ring“ trasose neturėjome galimybės, tačiau guodėmės tuo, kad mūsiškio bolido ratų išvirtimas ir suvedimas pakankamai artimas standartinių automobilių nustatymams. T. y. sukibimą, artimą geriausiam įmanomam, galima pasiekti vien teisingai reguliuojant oro slėgį.
L. Pocius taip pat atkreipė dėmesį, kad nors kasdienėms kelionėms skirtos padangos tiek gumos mišiniais, tiek karkaso struktūra skiriasi nuo sportinių, ir vienas, ir kitas aplinkos faktoriai (paros laikas, lietus, asfalto kokybė) veikia vienodai.
„Padangos tarnaus kur kas ilgiau ir efektyviau, jei nuolat tikrinsite ar važiuojate su tokiu slėgiu, kokį rekomenduoja automobilio gamintojai. Informacija, ko kam reikia kiekvienu konkrečiu atveju, paprastai nurodoma vidinėje automobilio kuro bako dangtelio pusėje ar ant statramsčio užklijuoto lipduko.
Jei jo nėra – žinių spragas nesunku užpildyti pavarčius specialius žinynus. Slėgį būtina matuoti esant šaltai padangai“, – patarė „Inter Cars“ projektų vadovas.
Dar vienas universalus patarimas: kas 5000-10000 km keiskite padangas priekines su galinėmis įstrižai (išskyrus, turinčias kryptinį protektorių) ar tik priekines su galinėmis. Padangas reiktų išleisti į „pensiją“, kai protektoriaus gylis nesiekia 3 mm, ir pasirūpinti naujomis.
Dylant padangos protektoriui, mažėja padangos kontakto su kelio danga sukibimo plotas, ženkliai išauga akvaplanavimo rizika. Visais atvejais, net jei padangos naujos, būtina turėti galvoje, kad prasidėjus lietui, dulkėms ant kelio dangos susimaišius su vandeniu asfaltas staiga taps kur kas slidesnis, o automobilis sunkiau suvaldomas, todėl būtina vairuoti atsargiau.