Toks žingsnis žengtas tuo metu, kai visų šalių vyriausybės siekia sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, skatindamos elektra varomų transporto priemonių naudojimą.
Didžioji Britanija neseniai pranešė, kad nuo 2040 metų draus naujų benzininių ir dyzelinių automobilių pardavimą. Prieš tai tokį žingsnį žengė Prancūzija. Paryžiaus, Madrido, Meksiko ir Atėnų merai pranešė jau nuo 2025 metų planuojantys miestų centruose uždrausti važinėti dyzeliniams automobiliams.
Australijos valstybės ministras Stevenas Milesas pranešė, kad 1118 kilometrų supergreitkelio ruožas, daugiausiai nusidrieksiantis palei Didįjį barjerinį rifą, bus aprūpintas atsinaujinančiais energijos šaltiniais.
„Tai ambicingas projektas, tačiau mes norime, kad kaip įmanoma daugiau žmonių pasiduotų elektra varomų transporto priemonių revoliucijai, kas ateityje sumažins išmetamų teršalų kiekį“, – pridūrė ministras.
Pirmasis supergreitkelio etapas apims aštuoniolika miestų ir didmiesčių. Jis pradės veikti per ateinančius šešis mėnesius. Ministras pridūrė, kad naujoji magistralė leis važiuoti elektriniu automobiliu nuo valstijos pietinės sienos iki pat šiaurės. Kelias prasidės Kulangatoje, ties riba su kaimynine Naujojo Pietų Velso valstija, ir baigsis Kernse Australijos šiaurėje.
Bisnene įsikūrusi įkrovimo stotelių gamintoja „Tritium“ tieks didžiąją dalį projektui reikalingų įkrovimo stočių, likusias suteiks kompanija „Schneider Electric“.
„Tritium“ komercijos direktorius Paulas Sernia patvirtino, kad kompanija tiekia savo produktus.
Ankstyva vyriausybės parama šiam projektui signalizuoja, kad Kvynslendas rimtai žiūri į elektra varomus automobilius, teigia Australijos elektramobilių tarybos vadovas Behyadas Jafari. Šis žingsnis „suteikia tikrumą paleidžiant investicijas, kurios augins mūsų ekonomiką ir kurs naujas, aukštos kvalifikacijos darbo vietas“, pridūrė jis.
Australija elektra varomų transporto priemonių sektoriuje atsilieka nuo kitų šalių, tačiau yra nusiteikusi iki 2020 metų padidinti jų skaičių iki maždaug 12 tūkstančių, o iki 2030 metų – iki vieno milijono. Tokius skaičius gegužės mėnesį pateikė energetikos ministras Joshas Frydenbergas.
Didžiojo barjerinio rifo vadovybė ilgą laiką kritikuojama dėl didžiausio visų laikų koralų išnykimo, kurį lėmė stipriausias per du dešimtmečius „El Nino“. Pasak mokslininkų, šį klimato reiškinį blogina klimato pokyčiai.
Kasmet Didįjį barjerinį rifą aplanko daugiau kaip du milijonai žmonių. Kaip parodė 2016 metų vyriausybės ataskaita, tai generuoja daugiau kaip 2 milijardus Australijos dolerių (1,3 milijardo eurų).