Automobilių technologijos – patogesniam gyvenimui

Ar pamenate, kaip vos prieš kokius dešimt ar septynerius metus dažnas burbėdavo, kad mobilus telefonas reikalingas skambinimui, o visos jo išmaniosios funkcijos yra nesąmonė? Kaip naivu – šiandien beveik visi naudojasi multifunkcionalaus kišeninio įrenginio privalumais, lyg pamiršę, kad vos prieš kelerius metus buvo įsitikinę technologijų skeptikai.

Panaši, tik žymiai svarbesnė ir įspūdingesnė transformacija vyksta ir automobilių pramonėje. Nors pastaroji – su kur kas didesne istorija nei mobilūs telefonai, visgi paskutiniaisiais metais naujausios technologijos automobiliuose diegiamos milžinišku greičiu.

Išmaniosios sistemos naujausiuose automobiliuose yra vienas iš pagrindinių vertinimo kriterijų Lietuvos „Metų automobilio“ konkurse, o šiemet jų – kaip niekad daug.

Savaeigiams modeliams – jau laikas

Po pasaulį ne pirmus metus važinėja „Google“ ir kitų kompanijų savaeigiai automobiliai, o rudenį „Tesla“ paskelbė, kad naujausiuose jų elektromobiliuose „Model X“, „Model S“ ir debiutuojančiame „Model 3“ yra visa reikalinga įranga (tarp kurių – aštuonios skirtingu atstumu aplink automobilį aplinką stebinčios kameros, dvylika ultragarso jutiklių ir radaras) savaeigiam važiavimui – gerokai tobulesnė nei dabartinė „Autopilot“ vardu pavadinta sistema, skirta naudoti greitkeliuose.

Šiuo metu baigiama tvirtinti paskutinė programinės įrangos versija ir tuomet „Tesla“ galima bus važiuoti be vairuotojo įsikišimo (žinoma, ten, kur tą daryti leis įstatymas) net ir miestuose, kirsti sankryžas, važiuoti vingiuotais keliais ir ten, kur nėra eismo juostų žymėjimo. Kad tai įvyks labai greitai, o kompaniją-pionierių seks kitos, tradicinių automobilių gamintojos, abejoti nėra pagrindo.

Technologijų bijoti neverta – saugos diržai, ABS, oro pagalvės – visa tai kažkada taip pat buvo naujovės vairuotojams, be kurių šiandien neįsivaizduojam automobilio lygiai taip pat, kaip be ratų ar vairo. O savaeigiai automobiliai – dar didesnio saugumo garantas, leisiantis eliminuoti ar bent jau iki minimumo sumažinti žmogiškos klaidos faktorių.

Žinoma, iki to laiko, kol ne tik vieno gamintojo, bet ir kituose automobiliuose nebereikės rūpintis jo valdymu, dar teks palaukti, bet autonominio vairavimo elementai vis plačiau naudojami skirtingų klasių automobiliuose. Aišku, pirmiausiai pažangiausios technologijos diegiamos brangiausiuose automobiliuose, bet po kiek metų jos pasirodo ir kitų klasių mašinose.

Išmaniausi „Metų automobilio 2017“ dalyviai

Štai, dabar jau nieko nestebina net ir mažuose miestų modeliuose esanti automatinio automobilio statymo sistema, galinti už jus pastatyti automobilį atbuline eiga įstrižai ir skersai, taip pat ir su priekaba. O pernai debiutavęs ir „Metų automobilio 2016“ konkurse Verslo klasės automobilio titulą gavęs 7 serijos BMW gali be vairuotojo įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo.

Šiemet tą pačią technologiją pasiūlė ir „Metų automobilio 2017“ dalyvis, patekęs tarp septynių geriausiųjų, E klasės „Mercedes“. Daug laiko netruks, kai šie serijinės gamybos automobiliai patys ras stovėjimo vietą daugiaaukštėje stovėjimo aikštelėje ir lygiai taip pat atvažiuos pas savo šeimininką.

Vienas pažangiausių šiais metais debiutavusių automobilių – naujasis E klasės „Mercedes“ – turi nemažai dalinio autonominio vairavimo technologijų. Pavyzdžiui, su įrengta aktyvia persirikiavimo eismo juostose sistema „Mercedes-Benz“ ne tik palaiko atstumą iki priekyje važiuojančių automobilių, stabdo prieš kitas kliūtis, bet ir pats persirikiuoja į gretimą eismo juostą, jei reikia aplenkti lėčiau važiuojantį automobilį. Be to, jis neatliks to manevro, jei šis automobilis važiuos dešiniau „Mercedes“ važiavimo pusės.

Ir nors kitas šių metų „Lietuvos metų automobilio“ dalyvis „Volvo S90“ automatinės greičio kontrolės su persirikiavimu kol kas nesiūlo, tačiau švedų įsipareigojimu saugumui abejoti netenka („Volvo“ ir buvo tie pirmieji automobiliai, į kuriuos saugos diržai pradėti montuoti dar 1959 metais).

Kompanijos aplinkos sekimo sistemos atpažįsta ne tik automobilius, pėsčiuosius, bet ir stambius gyvūnus ir, esant susidūrimo pavojui, perspėja ir stabdo automobilį. Taip pat saugos sistemos seka kelią net ir nesant jo kraštus žyminčių juostų – gamintojas žada, kad jau 2020 metais nei vienas žmogus nežus ar nebus sunkiai sužeistas, vairuodamas „Volvo“.

Pasiekia ir mažiausius

Tokios technologijos kaip ženklų atpažinimas ir perspėjimas, važiavimas savo eismo juosta, stabdymas prieš kliūtį, autonominis riedėjimas spūstyse siūlomi vis daugiau ir nebūtinai brangių automobilių. Be to, vis daugiau automobilių jau bazinėje įrangoje turi perspėjimo apie kliūtį ir automatinio stabdymo, esant pavojui, sistemas – pavyzdžiui, 22 tūkst. Eur kainuojantis „Hyundai Ioniq“ gali vairuotoją įspėti apie už kelio vingio tykantį pavojų, o naudojant greičio palaikymo sistemą – ir pats pristabdyti.

Apie multimedijos sistemas ir duomenis automobiliuose – atskira kalba. Kaip seniai pastebėjo automobilių kūrėjai, šiuolaikinis pirkėjas dabar vertina ne tiek automobilių važiavimo savybes, o kiek naujausių technologijų turi mašina.

Todėl jūsų paslaugoms – belaidis telefono įkrovimas, avarinės pagalbos iškvietimo ir susisiekimo su dispečere gedimo atveju funkcija, telefoninės sąsajos „Apple CarPlay“, „Android Auto“, „MirrorLink“ – prijungus telefoną, jo informacija atvaizduojama automobilio ekrane – galima klausytis internetinių radijo stočių, gauti informaciją apie orus, sužinoti paskutines naujienas, informaciją apie eismą – šių duomenų apimtys su laiku tik didės.

Visa tai pasiekiama ir pačiuose mažiausiuose automobiliuose kaip „Audi Q2“, „Toyota C-HR“ ir kt.

Automobiliuose galimos ir itin vaizdžios „Google Earth“ bei „Street View“ navigacijos paslaugos su visa būtiniausia informacija realiuoju laiku, o visus atnaujinimus galima tiesiog atsisiųsti į automobilį internetu. Nereikia net sakyti, kad programų valdymas balsu taip pat progresuoja – nebūtina rinkti adreso, o užtenka pasakyti kur norite vykti, taip pat pasirinkti norimą automobilio funkciją.

Be to, automobilius galima valdyti ir mobiliu telefonu – jį atrakinti ir užrakinti, matyti jo buvimo vietą, įjungti garsinį ar šviesos signalą, sužinoti kiek automobilyje yra degalų, įjungti salono šildymą, peržiūrėti mašinos eksploatacijos duomenis.

Vairuotojui padeda ir naktinio matymo sistemos, galinčios ekrane rodyti net už 300 metrų esantį vaizdą, taip pat sumanūs LED žibintai, apšviečiantys tik būtiną matymo lauką.

Be to, galinio vaizdo veidrodėlyje rodoma tai, ką fiksuoja gale sumontuota kamera – tokia technologija pritaikyta „Cadillac XT5“ visureigyje. Nepraeis dešimtmetis, kai ir šoninius veidrodėlius pakeis monitoriai. Statant automobilį gelbėja 360 laipsnių aplinkinio vaizdo kameros – galima matyti automobilį tarsi sklęstum virš jo stogo.

Nors ne visi vairuotojai yra autonominio vairavimo gerbėjai, tačiau abejoti neverta: autonominio stabdymo ir įspėjimo apie kliūtį sistemos ženkliai padidina saugumą. O stovėjimo vietos paiešką turbūt daugelis vairuotojų mielai patikėtų robotui.