Šiemet šio unikalus renginio misija – „Mada keliauti po Lietuvą“. „Mototurizmo sprinto“ organizatorių pranešime teigiama, kad tai nėra tik skambi frazė.
„Šios minties esmė – skleisti plačiajai visuomenei, ne tik motociklininkams, idėją, kad kelionės Lietuvoje neapsiriboja keliomis žinomomis lankytinomis vietovėmis. Priešingai, bet koks maršrutas, per bet kokius miestelius ar vietoves gali dovanoti turiningą kelionę.
Žinoma, su viena sąlyga: vietovė turi turėti savo istoriją, tuomet ji jau yra verta dėmesio. Ir visai nesvarbu, ar tai Trakų pilis, ar mažas pakelės miestelis“, – sako renginio organizatorė Birutė Vaitkutė, raginanti artėjantį šeštadienį kartu su motociklininkais keliauti ir visus norinčius su šeimomis ar draugais.
Jau šeštus metus šį renginį organizuojanti B. Vaitkutė pastebi, kad jo esmė yra šis tas daugiau nei tiesiog važiavimas iš vieno istorinio objekto į kitą.
„Tai ne tik keliavimas, tai yra bendravimas su vietiniais žmonėmis ir bendruomenėmis. Jų pasidalinimas šiandiena, istorija prie arbatos puodelio ar kultūros paveldo. Jų užrodytos, į turizmo žemėlapius nepatekusios, bet nemažiau vertingos vietos, jų šiandiena. Neformalios istorijos apie išskirtines ten gyvenusias ir gyvenančias asmenybes (kurių dėka šiandien dažnai ir prikeliamos mūsų visų vietos), su jų jausmais, lūkesčiais, gal net bandymais savo laiku pasaulį užkariauti. Dalis jų to siekė lygiai taip pat, kaip ir mes šiandien.
Klausite, kokia viso to nauda? Šis renginys - puiki galimybė intelektualams vieniems atverti duris, o kitiems domėtis istorija, išgirsti patirtį ir ja pasidalinti. Galimybė pažinti ne tik kultūros paveldą, istoriją, bet ir žmones, sužinoti, kas mums rūpi, kuo gyvename. Būtent tokie unikalūs potyriai - jie padeda surasti savo ryšį su aplankyta vieta.
Ir visai nepriklausomai nuo to, kur gimei, kokia kalba kalbi. Svarbiausia, kad tu išgyveni, jog esi viso to bendro dalis. Toliau jau gimsta ir diskusija. Jos dėka išryškėja lyderiai, o kaip pasekmė kuriama ir žmonių valstybėje gerovė“, – sako „Mototurizmo sprinto“ organizatorė.
B. Vanagas: kiek daug nežinome apie Lietuvą
Daugybę užsienio šalių aplankęs ir Dakaro ralyje pastaruosius keletą metų Lietuvos vardą garsinantis lenktynininkas Benediktas Vanagas teigia, kad kelionės po savo kraštą skatina domėtis mūsų istorija.
„Pasaulio pažinimas įprastai prasideda nuo savęs. Yra posakis: tik prasta tauta nežino savo istorijos. Tai galima būtu perfrazuoti ir kelionių idėjai. Svarbu žinoti, kas esi“, – sako B. Vanagas.
Praėjusią vasarą jis pats įsitikino, kiek netikėtai malonių atradimų gali pateikti kelionė po Lietuvą. Lenktynininkas dalyvavo projekte „Nacionalinė ekspedicija. Nemunu aplink Lietuvą“, o jam pasibaigus neslėpė, kad buvo atsidūręs tipinio lietuvio, esą gerai pažįstančio savo kraštą, vietoje.
„Matau daug lietuvių, keliaujančių bei besistengiančių pažinti pasaulį. Visada galvojau, kad gerai pažįstu Lietuvą. Manau, daugelis galvoja panašiai. Tačiau dalyvaudamas „Nacionalinėje ekspedicijoje“ supratau, kiek mažai žinau apie Lietuvą. Nepatikėsite, kiek nuostabių, nematytų vietų turime. Kiek daug nežinome“, – tvirtina žymus lenktynininkas.
B. Vanagas taip pat yra vienas aktyviausių istorinio Lietuvos simbolio Vyčio ambasadorių. Jis teigia, kad šią jo misiją ne visi teisingai supranta: „Daugelis žmonių man sako: šaunuolis, kad rodai Vytį pasauliui. Išties yra kiek kitaip. Vytį rodau lietuviams, kurie tapę tokiais kaip šis didingas simbolis savo darbais parodys, kokiais mes esame iš tiesų. Juk ne simbolis puošia žmones, o žmonės įdeda save į simbolio prasmę. Tai, kad daug šimtmečių esame su Vyčiu, man daug pasako.“
Kyla paveldo pažinimo banga
Pastaraisiais metais Lietuvos žmonių siekis pažinti savo krašto istoriją skleidžiasi įvairiomis formomis, tarp kurių yra ir kelionės, sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
„Žmonės labai sąmoningai ieško savo šaknų. Savo paveldo, istorijos įsisavinimas ir puoselėjimas jau tampa dalies Lietuvos piliečių gyvenimo būdo dalimi. Sakyčiau, žmonės tiesiog nori būti visaverčiai – tapatūs tam, kuo iš tiesų yra.
Apie kultūros paveldą pradėjo telktis visuomenės grupės ir judėjimai, sukviečiantys šimtus piliečių, pasivaikščiojimai po kultūros paveldo objektus jau pasidarė visuotiniu reiškiniu. Tai yra ne tik savo paveldo pažinimo forma, bet ir gyvas susitapatinimo su paveldėtinomis vertėmis būdas. Gyvas domėjimąsis užkrečia, kultūros paveldo vertės įsisavinamos ir tampa piliečių bendrabūvio kūrybos ir tapatybės dalimi.
Kasmet įvairiose istorinėse Lietuvos vietose rengiami ne tik pėsčiųjų žygiai, bet ir kelionės „plieniniais žirgais“. Jau kelintus metus iš eilės apie paveldo idėjas susivieniję motociklininkai dideliu būriu keliauja paveldo vertes, o kartu ir gyvenimo prasmes, atveriančiais keliais“, – kalba D. Varnaitė, kaip ant mielių augantį paveldo pažinimo reiškinį vadinanti „Naujuoju Lietuvos Sąjūdžiu“.
Ji pabrėžia, kad nors paveldo pažinimo formų daugėja, mototurizmo renginiai tarp jų išsiskiria tuo, kad sutelkia žmones, norinčius kryptingai pažinti, taip pat savo organizuotumu ir išsikeltais tikslais: kasmet pasirenkama vis kita tema ir pagal tai lankomi geriausiai temą atskleidžiantys objektai, orientuojamasi į jų įvairovę.
Nors kelionės po Lietuvą populiarėja, D. Varnaitė pabrėžia, kad tobulėti dar išties yra kur. Jos nuomone, visų pirma trūksta ugdymo įstaigose vaikams diegiamo supratimo.
„Kultūros paveldo departamentas jau yra parengęs „100 iškiliausių kultūrinių objektų“ sąrašą, kuris, paveldosaugininkų nuomone, turėtų būti tarsi stalo knyga kiekvienam pedagogui ar ugdymo įstaigai. Remiantis šio projekto idėja, mažieji piliečiai nuo mažų dienų lankytų tuos šimtą svarbiausių objektų ir visus juos pamatytų dar besimokydami mokykloje. Tačiau tai tik pradžia, nes į kultūros paveldą reikėtų gilintis visais gyvenimo etapais“, – sako ji.
Kultūros paveldo departamento direktorė taip kalba apie tai, kad kelionės po Lietuvą galėtų būti populiaresnės, jeigu turėtume geriau sutvarkytą infrastruktūrą.
„Deja, ne visi paveldo objektai yra sutvarkyti tiek, kad galėtų būti lankomi. Jeigu nėra finansų viskam užbaigti, savininkus skatiname sutvarkyti objektus bent taip, kad jie galėtų būti lankomi, apžiūrimi. Reikia dar daugiau rūpintis turizmo infrastruktūra. Pavyzdžiui, jeigu yra sutvarkytas dvaras, būtina, kad savininkas pasirūpintų jo informacija internete apie lankymo galimybę, išdėstytų aiškias rodykles keliuose“.
Planuose iššūkiai
Renginio organizatorė B. Vaitkutė sako, kad šis renginys tik pirmas žingsnis iš tų planų ir iššūkių, kuriuos šią vasarą planuojama įgyvendinti kartu su Kultūros paveldo departamentu ir kitais partneriais.
“Šie metai pavadinti Bendruomenių metais. Jiems numatyti dideli planai, kuriuose ne tik motociklų vairuotojai, bet taip pat bendruomenės, savivaldybės ir, žinoma, juos supantis kultūros paveldas”, – sako B. Vaitkutė. Ir priduria, kad gyvo bendravimo bus kaip niekada daug.
Pritardama šiai minčiai D. Varnaitė papildo, kad šie metai yra puikus laikas bendruomenėms parodyti, pristatyti save.
“Ar tai bus kelionė su šeima po Lietuvą neatrastais maršrutais, ar dvaro durų atvėrimas. O gal pritaikymas lankytojams. Visi būdai yra sveikintini. Svarbiausia, kad negalvotume, jog kažkas kitas viską nuspręs už mus pačius ir padovanos mums Bendruomenių metus. Dovanokime patys sau ir kitiems”, – sako ji.