Parsivežė iš Varšuvos
Žinoma, ne Kalėdų senelis, ne gerosios fėjos ar kitokios mistinės būtybės motociklą į Olego garažą atgabeno. Naujutėlaitį klasikinio stiliaus motociklą „Royal Enfield Bullet 500" žinomas muzikantas žiemai baigiantis nusižiūrėjo internete, o į šią avantiūrą jį galutinai pastūmėjo gyvenimo draugė Ana, su kuria muzikantas augina metų amžiaus sūnelį Ridą. „Aš zirziau daug metų, kad man reikia motociklo, o vieną dieną ji man pasakė: „Einam, surasime tau mocą!". Įjungė savo kompiuterį ir pradėjo naršyti internete. Ir surado - juodą gražuolį „Royal Enfield". Po kelių dienų važiavau į Varšuvą jo pasiimti", - pasakoja muzikantas.
Kodėl motociklą pirko Lenkijoje, o ne Lietuvoje, šio žurnalo skaitytojams, ko gero, aiškinti nereikia. „Tokį motociklą galima rasti ir viename Kauno salone, bet Varšuvoje jis kainavo gerokai pigiau", - pragmatiško požiūrio nė kiek neslepia Olegas. Kiek mokėjo, sąmoningai nesiteiraujame - tas, kam tai įdomu, kainų Lietuvoje ir Lenkijoje skirtumą be vargo išsiaiškins pats.
Paklaustas, kodėl išsirinko būtent „Royal Enfield Bullet 500", o ne kokį kitą motociklą, muzikantas teigia jaučiąs silpnybę klasikiniams modeliams: „Tiek kalbant apie automobilius, tiek apie motociklus, man visada patiko klasika. Šis motociklas man tiesiog iš estetinės pusės visada buvo labai gražus. Su „Royal Enfield" susidūriau maždaug prieš dešimtį metų keliaudamas po Indiją. Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Tada pasakiau sau, kad jei kada turėsiu mocą, tai bus būtent „Royal Enfield". Taip ir atsitiko."
Vėliau ieškos galingesnio
Tačiau ištikimybės iki grabo lentos savo pirmajai meilei - „Royal Enfield" - muzikantas nelinkęs prisiekti. „Dabar jau žvalgausi ir kitų motociklų, norėčiau ir čioperio, ir cafe racerio. Vis dėlto manau, kad pirmas motociklas neturi būti labai galingas. Maniškis - pats tas po miestą pasitrinti. Kai pribręsiu ilgesnėms kelionėms, tuomet ir įsigysiu galingesnį. Gal net ir „Harley-Davidson", - kalba Olegas.
Savo svajonės - tapti motociklininku - gitaristas siekė palengva. Juolab kad pirmieji, dar paauglystėje ant motociklo patirti įspūdžiai nebuvo patys geriausi. „Vienas chuliganavotas kiemo draugas turėjo mocą, tai aš su juo kelias dienas važinėjau, kol nukritom. Dar ir koją nusideginau. Mums abiem tuo metu buvo po 12 ar 13 metų. Supratau, kad su tuo draugu važinėtis nebenoriu, o daugiau niekas iš mano aplinkos motociklų neturėjo", - nesmagų nuotykį prisimena „Biplan" narys.
A kategorijos vairuotojo pažymėjimą muzikantas pasakoja gavęs kiek daugiau nei prieš 5 metus. Pasak jo, išmokti vairuoti motociklą sekėsi lengvai, nes turėjo nemažai panašios patirties, daug metų važinėjo motoroleriu - specifika juk ta pati. Sunkiau buvo laikyti Kelių eismo taisyklių (KET) egzaminą, mat nuo to laiko, kai jį laikė pirmąsyk, daug kas pasikeitė, kai kas pasimiršo.
„Išsilaikiau A kategorijos teises dėl viso pikto - žinojau, kad pribręsiu mocui, o teisių neturėjimas būtų lyg stabdys, vilkinčiau iki paskutiniosios. Tiesa, trukdžių vis atsirasdavo - tai pinigų trūksta, tai dar kas nors. Bet brendau, brendau ir pribrendau", - šypsosi muzikantas. Jis prisipažįsta pirmąsyk sėsdamas ant nuosavo motociklo baimės jausmo nepatyręs, greičiau - rūpestį dėl šios transporto priemonės. „Motociklas - naujas, šiaip mocu buvau ilgą laiką nevažinėjęs. Jaudinausi, kad tik jo nesugadinčiau", - pasakoja O. Aleksejevas.
Ekskursijos aplink Vilnių
Pašnekovas neslepia aktyviai besidomintis tiek automobiliais, tiek motociklais, bet labiau dėl estetinių sumetimų, nes remontuoti jų pats nedrįsta: „Kaip pamišęs kas vakarą žiūrinėju internete. Vien dėl estetinių sumetimų. Man motociklai yra gražu, bet viskas, kas susiję su mechanika, - tamsus miškas. Taip pat yra ir su automobiliais: laikau save neprastu automobilistu, bet jeigu reikia ką sutaisyti - aš pasuoju. Gal ir blogai, bet kita vertus tam yra servisai ir juose dirbantys nagingi žmonės."
Naująjį savo bičiulį - juodąjį „Royal Enfield" - gitaristas žiemą žada kiek patiuninti, padedamas meistrų - pakeisti užpakalinį sparną, sėdynę. Kol kas tam nebuvo laiko, nes važinėjimo sezoną pradėjo dar kovą, vos tik parsivežęs motociklą iš Lenkijos.
Kada ir kur galima pamatyti Olegą ant motociklo? „Mano motociklas labiau pritaikytas miestui, tad ir važinėju juo po Vilnių ir po jo apylinkes. Mėgstu rytais išvažiuoti prie kokių Žaliųjų ežerų senu keliu palei Nerį arba nulėkti link Trakų, arba tiesiog važiuoti, kur akys veda. Taip atradau daug įdomių vietų, kuriose anksčiau nesu buvęs, arba buvęs taip seniai, kad jos jau neatpažįstamai pasikeitusios. Atradau Vilniuje tokių rajonų, apie kurių egzistavimą net neįtariau. Man, kaip vilniečiui, tai labai svarbu. Kartais išvažiuoju ir tolėliau nuo Vilniaus, bet retai, nes laiko trūksta, vasarą daug koncertuojame", - kalba muzikantas.
Važiavo kolonoje
Šiais metais Olegas lankėsi baikerių sezono atidaryme - tik šį kartą ne kaip eilinis žioplinėtojas, o kaip motociklininkas. „Buvo smagu prasilėkti kolonoje, tai išties kažkas įspūdingo, vien tik už tą garsą galima daug atiduoti. Bet teisybės dėlei turiu pasakyti, kad man tie masiniai susirinkimai ne prie širdies. Vienam geriau važiuojasi", - šypteli O. Aleksejevas.
Jis prisipažįsta, kad ir automobiliu dažnai naudojasi ne tik iš reikalo. „Išvažiuoju iš namų, atsidarau automobilio stogą ir važinėju be jokio tikslo, nes man tiesiog patinka mano mašina. Aš iš tų, kuriems nereikia komforto. Mano amžiaus žmonės perka dideles mašinas, o man užtenka to, kad ji turi keturis ratus ir variklį", - pasakoja biplanas. Vis dėlto vairuodamas motociklą jis jaučiasi kitaip: „Atsiduri tarsi kitame pasaulyje ir jautiesi lyg būtum apdovanotas supergaliomis. Vairuodamas mašiną niekada tokio jausmo nepatirsi. Matyt, tas ir užkabina."
Svajoja apie ilgas keliones
Olegas tikisi, kad kada nors pasivažinėti motociklais galės sykiu su savo antrąja puse Ana. Kol kas sūnaus auginimo rūpesčius pora dalijasi per pusę, jokių auklių nesamdo, tad draugė motociklams neturi laiko. „Ana irgi žada išsilaikyti A kategorijos teises ir nusipirkti motociklą - tuomet galėsime važinėtis kartu. Aišku, reikia palaukti, kad Ridas paaugtų, nes dabar jį prižiūrime pakaitomis", - paaiškina Olegas. Kartais pasidairyti po Vilnių ir jo apylinkes jis išvažiuoja ne vienas, o drauge su bičiuliais, kurie taip pat „serga" motociklizmu. „Draugų motociklininkų turiu ne vieną ir ne du, jų yra nemažai. Tiesa, prasilėkti kartu teko tik su keliais. Vienas iš jų taip pat turi „Royal Enfield". Tai aš jį užkrėčiau šiais mocais. Gal dar šią vasarą išlėksime su bičiuliais pasiblaškyti po Lietuvą. Labai to norėčiau", - pasakoja jis.
Muzikantas kaip ir dauguma motociklininkų pasvajoja ir apie ilgesnes keliones motociklais - po Europą ar JAV. „Dar labai norėčiau prasilėkti per Indiją. Esu lakstęs po Goa (pietinė Indijos provincija) su motoroleriu ir visada su pavydu žiūrėjau į mane lenkiančius motociklininkus. Reikia ištaisyti tą klaidą", - šypsosi žinomos grupės narys.
„NE" - kamikadzėms
Jokių nuotykių - nei linksmų, nei pavojingų - važinėdamas motociklu muzikantas prisipažįsta dar nepatyręs. „Mano stažas dar labai mažas", - juokiasi pašnekovas. Vis dėlto socialiniuose tinkluose įspūdžius iš įvairiausių gyvenimo situacijų vaizdžiai mėgstantis pasakoti pramogų verslo atstovas jau kelis sykius užsiminė ir apie naują laisvalaikio aistrą - pasivažinėjimus savuoju „Royal Enfield". „Iš pradedančiojo motociklininko dienoraščio. Trumpai. Šiandien važiavau iš Pabradės į Vilnių. Pūtė stiprus šoninis vėjas, o mano kuprinėje gulėjo keturi karštutėliai cepelinai ir šildė nugarą. O aš važiavau ir galvojau: velnias, o juk man dabar puikiai tiktų maisto išvežiotojo darbas", - feisbuke šmaikštavo jis.
Didesnių nuotykių sako turbūt nepatiriantis ir todėl, kad tiek važiuodamas automobiliu, tiek motociklu lazdos (o tiksliau gazo) neperlenkia. „Aš nesu greičio fanatikas, todėl pasigirti kažkokiais supergreičiais negaliu. Tačiau leistiną greitį viršiju gana dažnai, bet darau tai su protu. Nesu kamikadzė ir, tiesą sakant, labai tokių nemėgstu. Nesuprantu rizikuojančių savo ir kitų žmonių gyvybe. Vairuojančio motociklą manęs nė karto net nestabdė, ką jau kalbėti apie baudas. Apskritai, per savo dvidešimties vairavimo metų stažą esu nubaustas tiek kartų, kad tikriausiai vienos rankos pirštų užtektų suskaičiuoti. Ne todėl, kad esu labai pareigingas vairuotojas, bet todėl, kad turiu akį. Ir galvą ant pečių. Tfu, tfu, tfu, kad neprisikalbėčiau", - šypsodamasis kalba biplanas.
Įkalbinėja ir Maksą
Kaip ir daugeliui motociklininkų, Olegui taip pat apmaudu, kad šių transporto priemonių kiti vairuotojai kelyje dažnai tarsi nepastebi, todėl neretai įvyksta avarijų. „Liūdna, bet tai yra tiesa. Labai daug vairuotojų į motociklininkus žiūri pro pirštus, jei išvis žiūri. Nežinau, kodėl... Gal dėl to, kad Lietuvoje nėra pakankamai daug dviračių transporto priemonių. O jei nėra, vadinasi, nėra ir kultūros", - atsidūsta žinomas muzikantas. Ką apie šį pomėgį mano grupės „Biplan" nariai? „Nieko nemano. Arba nieko nesako. Kiek žinau, Maksas irgi planuoja kažkada sėsti ant plieninio žirgo, bet kol kas tik planuoja. Aš bandau visaip jį įkalbėti, žinau, kad jam tai turėtų labai patikti. Jis lyg ir susidomėjęs, bet moco kaip neturėjo, taip ir neturi. Velniai žino kodėl. Gal kada nors vis dėlto..." - viliasi pašnekovas.
Olegas neabejoja, kad motociklas nėra TIK transporto priemonė, tai - gyvenimo būdas. „Kas man yra motociklizmas ir kur slypi jo dvasia - aš dar negaliu atsakyti, per mažai kelio nuriedėjau. Bet net neabejoju, kad kažkada galėsiu atsakyti į šį klausimą", - tvirtina jis.