Tiesa, pats forumo organizatorius, senovinių automobilių klubo „Klasika“ steigėjas Egidijus Einoris kuklinosi, kad dėl pandemijos kone dvigubai sutrumpėjo šalių, iš kurių Lietuvą atvykdavo vadinamųjų oldtimerių entuziastai. Be to, dėl sudėtingos situacijos verslo pasaulyje, viską teko daryti verčiantis su kur kas kuklesniu biudžetu nei ankstesniais metais. Žinant visa tai šiųmetinis renginys Biržuose nusipelno dar didesnės pagarbos, nes kokybiniu požiūriu sugebėjo niekuo nenusileisti geriausiems europiniams analogams.
Dar daugiau. Suvažiavimo programoje atsirado vietos edukaciniams užsiėmimams. Norintys pasiklausyti Arvydo Šapokos, tris dešimtmečius vadovavusio kolekcininko Sauliaus Karoso restauravimo dirbtuvėms, sunkiai tilpo į Sodeliškių dvaro sodybos konferencijų salę. Iš tiesų kokybiškas oldtimerių restauravimas yra žvėriškai brangus malonumas, o kai kurie senovinės technikos elementai tokie trapūs, kad klaidoms tiesiog nėra vietos.
A. Šapokos įžvalgos, kaip kokių problemų galima išvengti, kaip „prikelti“ variklį, kada kodėl negalima naudoti smėliasrovės tvarkant kėbulą, kokį medį rinktis konstruojant karkasą (daugelio prieškarinių mašinų rėmas buvo gaminamas iš medžio, o vėliau aptraukiamas skarda) ar netgi kokios dažymo technologijos yra efektyviausios, peraugo į diskusijas, užtrukusias tiek, kad kilo pavojus sugriauti visą renginio programą.
O joje buvo dar keletas tikrų perlų. Visų pirma galimybė pamatyti kaip realiai dirba garo variklius turintys XIX amžiaus traktoriai. Sodeliškių dvaro sodybos muziejuje tarp sunkiai suskaičiuojamos senovinės technikos eksponatų yra keletas itin egzotikų mašinų, kurioms pradėjus kleketuoti ir švilpauti, nuščiuvo net suaugę vyrai.
Dar vienas emocijų cunamis kilo, kai visi forumo „Nesenstanti Klasika“ dalyviai milžiniška kolona pervažiavo į Biržų aeroklubo erdves. Beveik tris valandas oldtimerių šeimininkai mėgavosi apžiūrėti technikos šedevrų suplūdusių smalsuolių žarstomais komplimentais, pasakojo mašinų „prisikėlimo“ istorijas, atsakinėjo į klausimus ir nesuskaičiuojamą daugybė kartų pozavo šeimos albumuose nugulsiančioms nuotraukoms.
Renginio kulminacija – pačių rečiausių, įspūdingiausių, seniausių, kokybiškiausiai restauruotų ir pan. kategorijose labiausiai išsiskiriančių automobilių apdovanojimas.
Suvažiavime dirbusios vertinimo komisijos sprendimu, geriausiu klasikiniu automobiliu išrinktas Kęstučio Banevičiaus „Peugeot 203 C“, pagamintas 1959-aisiais. Geriausiu sovietiniu ratuočiu – svečio iš Estijos Tonu Maksimov „GAZ 13 – Chaika“, pagamintas 1967-aisiais. Geriausio restauratoriaus karūna atiteko latviui Andrejs Rode, į Biržus atvairavusiam 1937-ųjų gamybos „Mercedes-Benz 230“. Geriausiu senoviniu automobiliu kategorijoje nugalėjo „Chrysler CD 8“, pagamintas 1931-aisiais (savininkas Sigitas Zajarskas).
Pačio seniausio automobilio trofėjus atiteko 1923-aisiais dienos šviesą išvydusio „Oldsmobile 30 A“ savininkui Alfredui Zamockui. Didįjį suvažiavimo prizą ir gražiausio automobilio titulą šįkart iškovojo unikalųjį 1953-ųjų roadsterį „Leningrad“ pristatęs žinomas restautarorius Aleksandras Obymacha.