Tiesą sakant, pats „gyvo“ renginio faktas šiandien atrodo esąs nedideliu stebuklu. Vieni aktyviausių oldtimerių judėjimo dalyvių, „Lietuvos vabalų klubo“ žmonės atviravo, kad būtent to – gyvų susitikimų su bendraminčiais ir kolegomis – pastaraisiais metais bene labiausiai pasigedo, nes net sezono atidarymo sąskrydžius dėl įvairių ribojimų teko pakeisti į virtualius susibūrimus socialiniuose tinkluose. Žinoma, tokia bendravimo forma netrukdo laidyti sąmojus ir pasakoti apie pradėtus naujus ar pabaigtus senus projektus, visgi tai kažkas panašaus į bandymą įsivaizduoti uogienės skonį vien tik žiūrint stiklainį, kuriame ji supilta.
Senovinių automobilių žinovas ir Molėtų technikos muziejaus gidas Ričardas Žičkus taip pat konstatavo, kad ir pernai, ir šiais metais renginių kalendorius pasikeitė radikaliai: labai daug suplanuotų parodų, švenčių bei suvažiavimų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje neįvyko, buvo nukelti vėlesniam laikui ar apaugo sunkiai įgyvendinamais reikalavimais. Bendras istorinės technikos entuziastų aktyvumo atoslūgis siekia bemaž 60-70 proc.
Gera žinia galima laikyti nebent tai, kad karantino metu įsivėlus į kokio nors senovinio automobilio restauravimą didesnių bėdų ieškant ir gaunant reikiamų detalių niekam nekilo, nes viskas perkama specializuotose internetinėse parduotuvėse ir siunčiama per kurjerius arba perduodama iš rankų į rankas tarp klubų narių. Visgi žinių apie naujus, įspūdingus projektus labai nedaug.
„Mano žiniomis per karantiną buvo baigtas mažiausiai vienas unikalus ir tikrai sudėtingas projektas: „Hansa G 12/36 Renntorpedo“. Tai 1914-aisiais sukonstruotas vokiškas automobilis, kurio restauracija truko berods 15 metų, tačiau galutinis rezultatas iš tiesų hipnotizuojantis. Galbūt sulauksim daugiau siurprizų, kurie vainikuos tyliai ir kantriai darytus „pandeminius“ darbus, nes greičiausiai kažko nežinau. Bet kokiu atveju vien dėl galimybės iš arti apžiūrėti šitą automobilį verta nulėkt iki Biržų“, – atviravo R. Žičkus.
Beje, senovinių automobilių pasaulyje bemaž keturis dešimtmečius besisukantis p. Ričardas taip pat pastebi, kad paroda „Nesentanti klasika“ pastaraisiais metais nuo miesto šventės išaugo iki rimtos, tarptautinio „kalibro“ parodos, surenkančios daugiau nei po šimtą dalyvių iš visų kaimyninių užsienio šalių. Čia patogu ir patrauklu atvykti latviams, kurie apskritai yra oldtimerių judėjimo buvusioje sovietų sąjungoje pionieriai, todėl natūraliai turi sukaupę išskirtinai daug vertingos technikos. Iki santykių su A. Lukašenkos režimu komplikacijų į Lietuvą įdomių istorinių mašinų atgabendavo netgi baltarusiai.
„Reiktų atkreipti dėmesį, kad Biržuose vykstanti istorinės technikos paroda nėra kokio nors renginio priedas ar miesto šventės dalis. Čia visas dėmesys skiriamas iš tiesų įdomiems automobiliams ir juos naujam gyvenimui prikėlusiems žmonėms, o būtent tai lemia jos kokybę. Akivaizdu, kad klubo „Klasika“ komanda puikiai žino, kokių lūkesčių turi tiek oldtimerių savininkai, tiek tokia technika besidomintys parodų lankytojai, todėl kaskart parengia programą, patenkinančią visas suinteresuotas šalis“, – įžvalgomis dalijasi Molėtų technikos muziejaus gidas.
Pats senovinių automobilių klubo „Klasika“ steigėjas ir parodos „Nesentanti klasika 2021“ organizatorius Egidijus Einoris, kalbėdamas apie šiųmetinį renginį kol kas atskleidžia tik tai, kad šįkart Biržų aerodrome įrengtoje pakyloje galėsim pamatyti bemaž 100 oldtimerių iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos ir Estijos. 15 mašinų pagamintos dar prieškario metais. Be jau minėto egzotiškojo „Hansa Renntorpedo G 12/36“, čia dar bus 1935-ųjų „DKV F5 Front Luxus“, 1939-ųjų „BMW 327 Sport Cabrio“,1938-ųjų „Packard Twelve 1608 Convertible“ etc.
Taip pat itin turtinga klasikinių automobilių kategorija – jai priskiriamų ratuotų grožybių net 27. Parodoje dar bus 21 amerikietiškas oldtimetris, 30 sovietinės technikos egzempliorius, 3 sunkiasvorės mašinos ir 4 dviratės ar triratės transporto priemonės. Jų pristatymas Biržų aeroklubo teritorijoje prasidės rugpjūčio 7-osios popietę nuo 15 val.