Į automobilius pradėjus diegti tokias sistemas, kaip ABS ar ESP buvo bambančių vairuotojų, kurie piktinosi, jog iš jų atimami natūralaus vairavimo malonumai. Šiandien praktiškai niekas ir neįsivaizduoja transporto priemonių be šių elektroninių pagalbininkų, o didžiojoje pasaulio dalyje automobiliai be jų tiesiog būtų už toleravimo ribų dėl saugumo reikalavimų.
Kartu vis daugiau žmonių pratinasi prie įvairių parkavimo asistentų, tad gali būti, jog netrukus niekam nuostabos nesukels gatvėje išvystas vairuotojas, pulteliu išvarantis automobilį iš ankštos garažo erdvės. Dalis automobilių jau dabar suteikia tokią galimybę, kuri dar neseniai buvo aptinkama tik retame prabangiame modelyje – pavyzdžiui, „Kia Sorento“ visureigyje ši funkcija siūloma jau bazinėje įrangoje, sakoma pranešime žiniasklaidai.
Pagalbininkai ypač praverčia šiuolaikiniuose miestuose
Vairavimo mokytojas Artūras Pakėnas, dirbantis tiek su besimokančiais, tiek su norinčiais pagerinti savo įgūdžius, pastebi, kad dažnu atveju automobilio statymo subtilybės yra tai, kas norima tobulinti.
„Žmones dažniausiai gąsdina požeminiai ir antžeminiai daugiabučių ar darboviečių pastatų parkingai, kur siauri pravažiavimai, ankštos erdvės parkuotis“, – sako ekspertas.
Žurnalo „Keturi ratai“ bendraautorius Egidijus Babelis atkreipia dėmesį, kad ne visi žmonės jaučia automobilio gabaritus, tad per galinio vaizdo kamerą matant, kiek liko iki kliūties, lengviau jį pastatyti tvarkingai. Dar geriau – 360 laipsnių kameros su trajektorijos juostomis, palengvinančios automobilio išlygiavimo užduotį.
„O sistemos, perspėjančios apie kliūtis artėjančias iš šonų ir dar sustabdančios automobilį, yra didelis privalumas nepaisant to, kas sėdi prie vairo. Ar tai būtų profesionalus vairuotojas, ar tik pradedantysis, ar reakciją praradęs senelis. Užgrūstuose parkinguose judėdamas atbulomis į važiuojamąją dalį per kitus automobilius negali pamatyti, ar kas artėja iš šonų, ar ne. Tokiu atveju nepadės nei veidrodėliai, nei kameros“, – vertina žurnalistas.
A. Pakėnas pastebi, kad automobilio parkavimas techniškai nėra sudėtingas procesas ir galiausiai paklūsta visiems vairuotojams. Tačiau dalis jų pripranta važiuodami atbulai orientuotis pagal specifinius objektus, kuriuos matydavo mokydamiesi vairuoti, todėl silpnai išugdo įgūdį greitai ir tvarkingai pastatyti automobilį bet kur.
„Tikrai ne kiekvienas moka universaliai abstrahuotis ir vietoje vairavimo mokykloje matyto objekto kitą kartą analogiškai matyti, pavyzdžiui, automobilio žibintą. Tad kuo daugiau papildomo matomumo – blogiau tikrai nebus. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio – jeigu teisingai suprantame pagalbinių sistemų veikimą, tai jos visos yra mūsų pagalbininkės. O jeigu galvosime, kad tos sistemos atleidžia nuo mokėjimo vairuoti, tuomet bus blogai“, – paaiškina A. Pakėnas.
Specialisto teigimu, pagalbinės parkavimo sistemos tapo itin parankios šiuolaikiniuose miestuose, kuriuose erdvės automobilių stovėjimui vis siaurėja, o transporto – tik daugėja.
„Šiais laikais geras erdvės aplink jautimas ir matymas statant automobilį yra išties svarbus, nes parkavimo vietų nedaug ir visi stengiasi įlįsti net į mažiausią tarpą. Todėl teisingai naudojantis padėjėjai praverčia“, – apibendrina A. Pakėnas.
Automobiliai – draugiškesni vairuotojui
E. Babelis sako nesiūlantis vienareikšmio atsakymo į klausimą, kaip pasikeitė automobilio parkavimasis. Jo teigimu, senosios mašinos buvo kampuotos, o jų gabaritai nesunkiai matydavosi per langus ir veidrodėlius, tad ir neturėdami jokios pagalbos „iš salės“ vairuotojai nesunkiai orientuodavosi.
Šių dienų vairuotojai gyvena ankštesniame pasaulyje, kuriame važinėja didesniais ir aptakesniais, tuo pačiu ir įmantresnio dizaino automobiliais, tačiau šie yra gerokai labiau nusiteikę pagelbėti savo šeimininkui.
Be to, galinio vaizdo kameros, parkavimo davikliai ar perspėjimo apie skersinio eismo pavojų judant atbulomis sistemos tapo vis labiau prieinamos. Pavyzdžiui, jas visas galima aptikti kompaktiniame hečbeke „Kia Ceed“ ar krosoveryje „Kia Sportage“.
„Kameros, davikliai, statymo pagalbininkai padeda parkuotis paprasčiau. Tačiau platūs statramsčiai, riesti užpakaliai, maži galiniai langai bei visaip išraityti šiuolaikinių automobilių kėbulai blogina matomumą, sunkiau pajausti jų gabaritus ir dėl to pagalbinių sistemų poreikis natūraliai išauga“, – pastebi naujus modelius „Metų automobilio“ rinkimų komisijoje vertinantis žurnalistas.
Vis dėlto, pašnekovas įsitikinęs, kad šiuolaikinių automobilių pagalbinė įranga yra didelis privalumas nepaisant to, ar vairuotojas patyręs, ar skaičiuojantis pirmuosius kilometrus kelyje.
„Kalbant apie parkavimo sistemas, kameras, perspėjimo apie atvažiuojančius automobilius iš aklųjų zonų – jos yra akivaizdus privalumas. Padeda tiek vairuotojams, kurie visuomet vairuoja, tiek važiuotojams, kurie kartais pamiršta nesantys keleiviai“, – šypsosi E. Babelis.