„Manyčiau, didelio skirtumo nėra, juk ir lenktyniaudamas Dakare aš stengiuosi važiuoti ne provėžomis, o ant jų viršaus“, – dar prieš jam tekusį išbandymą svarstė lenktynininkas.
Tiesa, jis išdavė, kad vakarą prieš išbandymą nusprendė pasidomėti apie taip vadinamą „Stance“ kultūrą ir pasigilinti į jos ištakas.
„Nieko neįsivaizdavau apie tokius automobilius. Buvau matęs jų gatvėse, bet neįsivaizdavau, iš ko tai kilo, kaip jais važiuojama. Turėjau tik lengvą įtarimą, kad toks stilius ir modifikacijos – tam tikra meno forma“, – šypsojosi V. Žala.
Iššūkiui jam teko ralio trasoms gana artimas modelis – vilniečio Viliaus Freigofo „Subaru WRX STI“, turintis 2,5 l darbinio tūrio turbobenzininį variklį, pneumatinę važiuoklę, plačius „SSR Proffesor“ ratlankius. Ir šiaip ganėtinai dailų automobilį pavertęs žvilgsnių magnetu vilnietis tikina, kad jam kasdienės kelionės tokiu automobiliu – joks iššūkis. Saugotis tenka tik aštrių šaligatvių bortelių, į kuriuos nesunkiai galima subraižyti brangius blizgančius ratlankius.
Bandomasis važiavimas – nuo kibiro
Tiesa, iššūkį V. Žala pradėjo ne iš karto sėdęs prie automobilio vairo, o taip, kaip į gatvę išsirengia dauguma modifikuotų, išdailintų ir išpuoselėtų automobilių vairuotojų: jį išblizgindamas. Iš pradžių pasirūpinęs langais, automobilio salonu, ratlankiais, ralistas sulaukė ir savo šturmano Sauliaus Jurgelėno.
„Plausi tu“ – tarstelėjo ir juokdamasis įbruko kibirą su putomis ir kempine šturmanui į rankas.
Kempinė ir kibiras – ne šiaip užgaida, akcentavo JDM.lt komandos nariai. Anot jų, ne vienas automobilių kultūros entuziastas ypatingai saugo automobilio kėbulą, todėl stengiasi šio netrinti šiurkščiais šepečiais, ir plauna rankomis, o bagažinėse nuolatos turi automobilio priežiūrai skirtų priemonių, pradedant šampūnais, baigiant vaškais.
Gatvėje – kaip Dakare
„Svarbiausia – kuo toliau nuo šaligatvių bortų“, – vienintelis patarimas, kurį iš „Subaru WRX STI“ savininko išgirdo V.Žala, sėdęs prie modifikuoto automobilio vairo.
Kelis kartus patikrinęs automobilio aukštį, ralistas išvažiavo patikrinti, ar lygios Vilniaus gatvės. Iš pradžių V. Žala nepuolė spausti akceleratoriaus, tik išbandė, kaip automobilis vairuojasi, kaip veikia jo važiuoklė, koks jausmas, kai tenka sėdėti arti žemės. Tuomet kiek spustelėjęs įsiliejo ir į eismą sostinės Laisvės prospekte.
JDM.lt komandos mestą iššūkį ralistui pavyko įveikti be didesnių kliūčių, tačiau po gero pusvalandžio bandymų grįžęs V. Žala sakė įsitikinęs, kad tokie automobiliai – pirmiausia skirti estetikai.
„Reikia daug pastangų, kruopštumo, investicijų, kad tas automobilis taptų tokiu, kokį mes matome. Ir dabar suprantu, kad įmanoma tokį automobilį paversti tinkamu kasdienai, bet dauguma tokių automobilių yra gatvės puošmenos ir nereikia į juos žiūrėti kaip į transporto priemonę važiavimui iš taško A į tašką B“, – pabrėžė lenktynininkas.
Jis neslėpė, kad gatvės važiuojant tokiu automobiliu primena jo patirtį bekelėje. Ten, pasakojo V. Žala, važiuojant visureigiu, reikia galvoti apie priekyje esančius griovius ir duobes, čia, važiuojant žemintą važiuoklę turinčiu automobiliu, net iš pažiūros lygioje gatvėje tenka pagalvoti apie priešais esančius šulinių dangčius, pakilimus, bortelius.
„Mano vairuotame automobilyje sumontuota pneumatinė važiuoklė, leidžianti jį paversti tinkamu kasdienai. Visgi dauguma tokio tipo automobilių turi fiksuotą pakabą ir tada važiavimas tampa savotišku iššūkiu. Turi numatyti savo trajektoriją į priekį ir galvoti, kur atsidurs tavo ratai“, – neabejojo ralistas.
Jis neslėpė, kad pasidomėti plačiau lietuviška automobilių kultūra atvyks ir į automobilių kultūros festivalį „Chill‘n‘Grill“, vyksiantį liepos 27-29 dienomis. Tiesa, jame V. Žala vairuos ne žemagrindžius, o automobilistams iš arti pademonstruos savo naujausią pirkinį – klasikinio ralio trasoms skirtą „Širšę, arba „Škoda Fabia R5“.