Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, kai kurie saugaus ir ekonomiško vairavimo šalininkai tvirtino, jog tai buvęs vienas geriausių, jei ne geriausias toks renginys.
Po finišo juokauta, kad prie žygio populiarinimo prisidėjo ir pirmąsyk per jų istoriją taupiausiųjų paieškas laimėjusi dailiosios lyties atstovė Renata Odinienė, kuriai talkino Aivaras Dementjevas. Nugalėtojai vairavo 1,6 litro darbo tūrio dyzelinį jėgos agregatą turintį „Peugeot 208“, kurio apetitas degalams – tik 3,67 litro dyzelino 100 km.
Ne vienas prašalaitis, bent jau iki šiol, buvo linkęs manyti, jog ekonomiškumo varžybose sėkmę lemia taupus automobilis. Tačiau būtent pasibaigusiame žygyje daugiau nei įtikinamai įrodyta, jog ekonomijos pagrindas – vadinama „tarpinė“ tarp vairo ir sėdynės.
Lemiamą vairuotojo vaidmenį dar labiau paryškino teisėjai, užfiksavę ir tokių atvejų, kai degalų ekonomijos skirtumas tarp vairuojančių tais pačiais keliais, tokiomis pačiomis sąlygomis ir tokius pačius automobilius – daugiau nei 1 litras 100 km.
„Daug kas galvoja, kad ekonomiškumo varžybose visi „zirzina“ lėtai, todėl ir rezultatai tokie neįtikėtinai ekonomiški“, – kalbėjo dukart šias varžybas anksčiau laimėjęs Stasys Grigaliūnas.
Tačiau ir šįmet, ir ankstesniuose „Saugaus rato“ renginiuose važiuota ir važiuojama realiais greičiais, daromi sustojimai specialioms užduotims atlikti, išsamiau susipažinti su istoriniais šalies objektais. Daugiau nei 340 km maršrutas, besidriekiantis kaip to reikalauja tarptautinės tokių renginių taisyklės, ir automagistrale, ir krašto keliais, ir žvyrkeliais, įgalina išvengti atsitiktinės sėkmės ir išaiškinti mokantį važiuoti tikrai saugiai bei ekonomiškai.
Jei anksčiau į ekonomiškumo varžybas labiau verždavosi mažų, kompaktiškų automobilių vairuotojai, tai dabar kelią į jas randa ir komercinės transporto priemonės, kaip „Nissan Navara“, kurią vairavo „Nissan Nordic Europe“ atstovo Mindaugo Plukio ir žurnalisto Egidijaus Babelio ekipažas.
„Žinia, absoliučioje įskaitoje nepretenduotume į aukštus rezultatus, juolab, prizininkų gretas“, – po finišo sakė M. Plukys, vairavęs didžiausią šiose taupumo paieškose – 2,3 litro darbo tūrio dyzelinį variklį turinčią naujausio modelio „Nissan Navara“, kuri vien išvaizda ryškiai išsiskyrė iš viso margo automobilių parko bei atkreipė ne tik varžovų dėmesį.
Bendrovės „Nissan Nordic Europe Oy“ komunikacijos Baltijos šalims vadovas M. Plukys ne mažiau nei pasiektu rezultatu (7,49 litro dyzelino100 km) džiaugėsi nepadaręs klaidų, pagal renginio nuostatus galėjusių virsti papildomais išeikvoto kuro gramais. Ekipažas turėjo pagrindą džiaugtis, nes pikapų segmente tokių žemų sąnaudų dar nėra buvę.
Pažymėtina, jog naujosios „Navara“ 2,3 l dCi variklis 24 proc. efektyvesnis už savo pirmtaką, o jo taršos ir kuro sąnaudų rodikliai – mažiausi visame segmente. Modelių su mechanine pavarų dėže CO2 emisija – vos 169 g/km. Tokius parametrus padeda pasiekti dviejų turbokompresorių technologija, o tai visiška naujiena pikapų sektoriuje. Beje, ji lemia ir mažesnę automobilio taršą, nors tam neaukojama variklio galia (190 AG ir 450 Nm), leidžianti gabenti krovinius iki 1 tonos ir tempti priekabas iki 3,5 tonos.
Abu komercinio automobilio ekipažo nariai tvirtino, jog organizatorių itin aukštai iškelta aplinkosauginių reikalavimų kartelė, suteikusi kelialapį į taupumo paieškas tik su „Euro 6“ normatyvus atitinkančiais automobiliais, juos tik dar labiau skatino dalyvauti žygyje.
„Palyginti dar neseniai didele vertybe laikę „Euro 4“ normatyvus atitinkančius automobilius ir raginę jų vairuotojus dalyvauti ekonominiuose žygiuose, šiandien orientuojamės į aukščiausius aplinkosaugos parametrus, – sakė vienas pagrindinių šio renginio organizatorių Valdas Juozas Vilūnas. – Galite tai laikyti mados klyksmu, galite tai įvardinti kaip nuoseklų rūpestį visus mus supančia gamta ir pastangomis bent jau tokią ją išlaikyti ateities kartoms“.
Susirūpinimą oro taršos problemomis demonstruoja ne tik ekonominio žygio organizatoriai. Tai akcentuoja ir Europos Sąjungos speciali komisija, kuri, siekdama gerinti oro kokybę Senajame žemyne, yra nustačiusi emisijų normas visiems naujų automobilių gamintojams ir importuotojams. Kalbama tiek apie lengvąjį, tiek apie komercinį transportą.
Tačiau Lietuvoje siūlymai bei svarstymai apie taršos normas ir automobilių apmokestinimą, ekologiškų transporto priemonių įsigijimo skatinimą dažniausia užstringa biurokratiniuose koridoriuose. Nepaisant net to, kad Europos komisija remia valstybių ekologiškos infrastruktūros vystymo projektus bei ragina jų vyriausybes daugiau dėmesio teikti aplinkos apsaugai bei oro taršos mažinimui.
Naujiems automobiliams kasmet vis keliami nauji, griežtesni emisijų reikalavimai. Kelių transporto išmetamas CO2 kiekis sudaro net vieną penktadalį viso išmetamo anglies dvideginio kiekio Europos Sąjungoje. Nors 2012 m. fiksuotas emisijų lygio kritimas 3,3 proc., tačiau tuometinis lygis vis dar buvo 20,5 proc. didesnis, nei 1990 metais.
Transporto sektorius – vienintelė šaka, kurios emisijos kasmet vis dar auga. Lengvieji komerciniai automobiliai išmeta beveik 15 proc. bendro Europos sąjungos CO2 kiekio. Todėl neverta stebėtis didžiulio atgarsio susilaukusiu kai kurių gamintojų emisijų ir kuro sąnaudų duomenų neatitikimu deklaruojamiems.
Lietuvoje kol kas tokie tyrimai dar nėra atliekami, todėl VšĮ „Saugus ratas“ jau dešimtmetį rengiami ekonominiai žygiai padeda bent iš dalies užpildyti šią spragą ir atskleisti tikrąsias naujų automobilių kuro sąnaudas, svarbias automobilį parduodančiam, o dar labiau – jį perkančiam.