Eksperimentui pasirinktos šešios populiariausios nealkoholinio alaus rūšys. Dviejų iš jų gamintojai nurodė, kad produkto sudėtyje visiškai nėra alkoholio. Tas pabrėžta ne tik nuliais pažymėtoje etiketėje, bet ir produkto sudėties lentelėje.
Keturi pasirinkti nealkoholinio alaus gėrimai turėjo alkoholio. Gamintojai visais atvejais nurodė, kad gėrimas turi iki pusės laipsnio alkoholio (nors etiketėje tai buvo nurodyta ne visais atvejais).
Gėrimų ragauti sėdo lenktynininkas, komandos „General Financing team Pitlane“ lyderis, Benediktas Vanagas, ir DELFI Projektų redaktorius Tomas Janonis. Rezultatą užfiksuoti pasiryžo „Alkotesteris.lt“ vadovas Marius Anusauskas.
Gautas rezultatas buvo fiksuojamas dviem būdais. Pasitelktas alkoholio detektorius – pastaruosius plačiai naudoja ir Lietuvos policijos pareigūnai. Į tokį detektorių reikia pūsti per atstumą ir įrenginys labai greitai nustato, ar išpučiamame ore yra alkoholio pėdsakų.
Jei alkoholio pėdsakų yra, pasitelkiamas alkotesteris. Tačiau, perspėja M. Anusauskas, alkotesterių naudojimo taisyklėse nurodyta, kad jeigu produktas, turintis alkoholio, buvo naudotas neseniai, reikėtų palaukti 10-15 minučių tam, kad atliekant matavimą būtų užtikrinta, jog alkoholio pėdsakas liko ne burnoje, o yra organizme. Kitaip tariant, kad būtų patikrinta, ar žmogus yra iš tiesų apsvaigęs, ar įrenginys fiksuoja, pavyzdžiui, suvalgyto saldainio likučius.
Raudona šviesa po antro gurkšnio
Bandymą B. Vanagas ir T. Janonis pradėjo nuo produktų, kuriuose, kaip deklaravo gamintojai, alkoholio nebuvo. Tą, po gurkšnio, parodė ir alkoholio detektorius – abiems bandytojams jis įsižiebė žaliai, patvirtinęs, kad gamintojai nemeluoja.
Tačiau žalia šviesa neužsižiebė tikrinant likusius nealkoholinio alaus gėrimus. Visais atvejais alkoholio detektorius reagavo į pučiamą orą perspėdamas, kad burnoje yra alkoholio likučių.
Visgi, kaip aiškino M. Anusauskas, burnos alkoholis išgaruoja per kelias sekundes. Tą parodė ir B. Vanago eksperimentas. Užteko suskaičiuoti iki 10-ies, ir alkoholio detektorius nebeužfiksavo jokio alkoholio pėdsakų lenktynininko burnoje.
Specialistas pabrėžė, kad nemaža dalis policijos naudojamų alkotesterių taip pat gali užfiksuoti vadinamąjį „burnos alkoholį“ ir apie tai perspėti tiek tikrintojus, tiek tikrinamą žmogų. Tokiu atveju verta palaukti 10-15 minučių ir matavimą pakartoti, kad būtų nustatyta, ar žmogus yra apsvaigęs.
Tą patį padarė ir DELFI eksperimento dalyviai. Palaukę 10 minučių alkotesteriu patikrinome abu bandymo dalyvius. Alkotesteris neužfiksavo jokių alkoholio pėdsakų organizme. Anot M. Anusausko, tikimybė, kad po gurkšnio nealkoholinio alaus pamėginus iš karto tikrinti apsvaigimą alkotesteriu, įrenginys kažką užfiksuos, yra. Visgi, nepaisant to, norint gauti tokį patį kiekį alkoholio iš nealkoholinio alaus, kaip geriant įprastą, reikėtų išgerti mažiausiai 10 kartų didesnį kiekį gėrimo.
„Net ir tokiu atveju sunku įsivaizduoti žmogų, kuris galėtų visą tą gėrimo kiekį išgerti taip greitai, kad organizme jis nespėtų išsiskaidyti“, – kalbėjo žinovas.