Panaši tendencija užfiksuota ir Baltijos šalyse: jose toliau nyko automobilių su vidaus degimo varikliais paklausa, tačiau sparčiai augo prekyba elektrifikuotais modeliais. Pernai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje elektromobilių parduota beveik 95 proc. daugiau nei 2020-aisiais, o hibridinių modelių paklausa išsipūtė 53,37 proc., iki 16 644 vienetų.
Hibridinę pavarą turinčių naujų transporto priemonių rinkos dalis pernai pasiekė 21,15 proc., tad pagal šį rodiklį Baltijos šalių vairuotojai šiek tiek viršijo bendrą Europos vidurkį. Dar įspūdingiau šie skaičiai atrodo vertinant tik Lietuvos rezultatus – mūsų šalyje pernai hibridinių naujų modelių rinka pasiekė beveik 36 proc. ir gerokai pranoko dyzelinu varomų automobilių (beveik 21 proc.).
Elektrifikuotos pavaros populiarumą liudija tiek pardavimo skaičiai, tiek neslūgstanti jų pasiūla – ir ne tik tarp mažiausių automobilių. Štai vien populiaraus kompaktinių visureigių segmento modelį „Ford Kuga", kuris „Lietuvos metų automobilio 2021" rinkimuose buvo pripažintas Metų šeimos automobiliu, jau galima rinktis tiek su vidaus degimo varikliu, tiek su tradicine hibridine ar iš tinklo įkraunama hibridine pavara.
Pastaroji visureigio versija turi 14,4 kWh talpos aukštos įtampos bateriją ir vien elektra gali nuvažiuoti 56 kilometrus, ko per dieną pakanka daugumai vairuotojų. Akumuliatoriui įkrauti užtenka iki šešių valandų laiko, todėl mieste galima nuolat važinėti nenaudojant vidaus degimo variklio.
Specialistai pripažįsta – hibridiniai modeliai išsiskiria ypatingu praktiškumu, todėl efektyviai naudojami gali ne tik tapti nepamainomais šeimų automobiliais, bet ir išsaugoti ne vieną papildomą eurą kišenėje, o tai ypač smagu į viršų šovus degalų kainoms.
Sprendimas tarpiniam laikotarpiui
Ilgamečio „Lietuvos metų automobilio" rinkimų komisijos nario Renaldo Gabarto teigimu, hibridinės automobilių versijos yra tikrasis reveransas racionalumui, nes sėkmingai sprendžia pereinamojo laikotarpio nuo vidaus degimo prie elektros variklių problemas. Anot specialisto, antrą šimtmetį gatvėmis važinėjančių konvencinių automobilių didžioji problema – mažas vidaus degimo variklių efektyvumas, kuris per ilgus evoliucijos metus taip ir neperžengė 40 proc. ribos.
„Likusi energijos dalis tuščiai nuteka į aplinką šilumos pavidalu ar virsta mechaninės trinties nuostoliais. Vienintelis pliusas – skleidžiamas benzingalvių ausiai malonus garsas", – sako pašnekovas.
Elektra varomų modelių naudingumo koeficientas – daugiau nei dvigubai didesnis, tačiau, neturint galimybės baterijos įkrauti namuose ar darbo vietoje, o veiklos pobūdžiui reikalaujant kasdien įveikti didesnius atstumus, kyla daugybė nepatogumų.
„Kaskart rizikuoji tapti viešos elektromobiliams skirtos infrastruktūros įkaitu: stotelių vis dar labai trūksta, jos dažnai užimtos arba neveikia, energijos atsargas pildo lėtai arba nekrikščioniškai brangiai", – pastebi R. Gabartas.
Specialisto žodžiais, būtent tarp šių dviejų kraštutinumų driekiasi hibridinių modelių teritorija. Našiausi – iš tinklo įkraunami hibridai, tačiau jie ir brangiausi. O tradiciniai hibridiniai modeliai visų pirma patraukia santykinai nedidele kaina.
„Net ir turėdami miniatiūrines judėti elektra skirtas baterijas, jie nepriekaištingai atlieka patį sunkiausią darbą kiekvienoje kelionėje: leidžia automobiliui pajudėti iš vietos ir sukurti inerciją nedeginant naftos produktų. Vidaus degimo variklis paprastai aktyvuojamas riedant kreiseriniu greičiu, todėl tai be didelių pastangų padeda radikaliai sumažinti vidutines degalų sąnaudas", – akcentuoja pašnekovas.
Kompromisas dėl efektyvumo
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis tradicinės hibridinės pavaros privalumu įvardija kompromisą tarp konstrukcijos sudėtingumo, papildomo svorio, kainos ir našumo. Mokslininko teigimu, kito tipo hibridinės pavaros yra arba nepakankamai efektyvios aplinkosaugos požiūriu, arba gana sudėtingos konstrukcijos ir didelio svorio.
„Automobiliais su tradicine hibridine pavara santykinai nedidelį atstumą galima judėti tik elektros režimu, pavyzdžiui, eismo spūstyse, kur nulinė emisija yra aktualiausia. Dėl belaipsnės automatinės pavarų dėžės šie modeliai dažniausiai leidžia mėgautis labai sklandžiu ir tolygiu greitėjimu. Jie nereikalauja išorinio įkrovimo, nes elektros energija kaupiama stabdymo metu santykinai nedidelės talpos akumuliatoriuose", – vairuotojams svarbius privalumus pažymi V. Žuraulis.
Profesoriaus pastebėjimu, ne per didelės talpos akumuliatoriai kartu reiškia ir pilnavertį jų išnaudojimą bei automobilio neperkrovimą papildomu svoriu, kuris turėtų įtakos toms pačioms degalų sąnaudoms. Tradiciniuose hibridiniuose automobiliuose vidaus degimo variklis dažniausiai nebūna didelės galios, nes pakankamą automobilio dinamiškumą prireikus užtikrina pagalbinis vienas ar keli elektros varikliai.
Išimtimi galima vadinti „Kuga Hybrid", kuriame gamintojai elektrinę pavaros dalį derina su 2,5 litro darbinio tūrio benzininiu motoru, leidžiančiu sistemai pasiekti bendrą 140 kW/190 AG galią.
Kalbėdami apie hibridinės pavaros trūkumus, abu specialistai pažymi, kad šie automobiliai nėra skirti išskirtinės dinamikos trokštantiems vairuotojams. V. Žuraulio teigimu, paprastai važiavimas automagistralėmis hibridiniais automobiliais nebus pakankamai dinamiškas, nes, norint sparčiau padidinti greitį lenkiant, dažnai teks palaukti 1–3 sek., kol planetinė pavara padidins atitinkamo variklio sūkius ir priderins pavaros perdavimo santykį.
„Pavaros konstrukcija susideda ne tik iš vidaus degimo variklio, bet ir iš papildomų elektros variklių, kuriuos sujungia transmisija, taigi konstrukciškai tai nėra pati paprasčiausia technologija", – sako mokslininkas.
Pasiekia įspūdingų rezultatų
R. Gabarto manymu, norint efektyviai išnaudoti hibridinį automobilį, reikėtų įsigilinti į profesoriaus pastabą dėl dinamikos. Pašnekovo teigimu, transmisijos veikimo specifika prašo atitinkamos vairuotojo elgsenos.
„Jei bandysi dalyvauti lenktynėse tarp šviesoforų, staiga iki dugno nuspaudęs akseleratorių tik sukelsi daug triukšmo, patirsi nesėkmę ir diskredituosi pačią hibrido idėją. Tai yra racionalaus važiavimo įrankis, o ne adrenalino mašina", – aiškina specialistas.
Būtent racionalumas yra vienas didžiausių hibridinių modelių privalumų, o jų savininkams pavyksta pasiekti solidžių ekonomiškumo rezultatų, kurie neturėtų tapti rimtu iššūkiu net ir mažiau patyrusiems vairuotojams. Štai visureigio „Ford Kuga Hybrid" degalų sąnaudų vidurkis 100 km siekia tik 5,4 litro, tos pačios klasės „Toyota RAV4 Hybrid" – 5,9 litro, o „Honda CR-V Hybrid" – 6,6 litro.