Tradicinių automobilių naudingumą įvertiname nustatę variklio tūrio dydį, jo galingumą bei našumą, o elektromobilių vairuotojai nemažą dėmesį skiria į juos montuojamų baterijų talpai. Juk kuo didesnė talpa, tuo ilgesnį atstumą pavyks nuvažiuoti su viena įkrova.
Atsižvelgdami į pirkėjų poreikius, elektromobilių gamintojai vis dažniau į savo keturračius montuoja skirtingos talpos baterijas. Jų suteikiamos savybės vairuotojams leidžia nuspręsti, kuri elektromobilio modifikacija galėtų patenkinti, bet nepakeistų tradicinių automobilių naudojimo įpročių.
Vis dėlto tikrąjį elektromobilių našumą galima nuspėti įdėmiau pažvelgus ne tik į deklaruojamą, bet ir į naudotiną baterijos talpą.
Du parametrai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį
Naujų ir naudotų automobilių rinkoje gausu elektromobilių, pasižyminčių skirtingomis techninėmis charakteristikomis ir, žinoma, – baterijų talpa. Kompaktiškas, siauroms miesto gatvėms tinkamas „Volkswagen e-Up" gali turėti vos 36,8 kWh talpos bateriją, o sportiškame šeimyniniame SUV „Kia EV6" gali būti įrengta gerokai didesnė – 77,4 kWh talpos baterija.
Be abejo, šiuo metu brangiausiuose ir pajėgiausiuose elektromobiliuose gali būti montuojamos dar didesnės talpos baterijos, tačiau, lyginant dominančius elektromobilius, iš pradžių derėtų atsižvelgti į du parametrus: naudotiną ir deklaruojamą baterijų talpą.
Didžioji dalis gamintojų visuomet pabrėžia baterijos talpą, tačiau dažniausiai ji būna ne naudotina, o deklaruojama. Deklaruojama baterijos talpa – tai bendra baterijos talpa, o štai naudotina talpa – energijos kiekis, kuris yra sunaudojamas elektromobiliui važiuoti.
Priklausomai nuo gamintojo pasirinktos politikos, elektromobilių baterijų talpa nurodoma skirtingai. Pavyzdžiui, „Kia" jau kurį laiką viešina tik naudotinos baterijos talpą, tad jos deklaruojamos techninės charakteristikos bus realistiškos, o pirkėjams vėliau neteks stebėtis dėl pernelyg menko nuvažiuojamo atstumo su visa įkrova. Štai Lietuvos rinkai skirti „Kia EV6" elektromobiliai tiekiami su 77,4 kWh naudotinos talpos baterija, kuri leidžia įveikti 528 km atstumą.
Tuo tarpu tokie gamintojai kaip „Porsche" skelbia tiek naudotiną, tiek deklaruojamą baterijų talpą. Ji visuomet būna skirtinga. Pavyzdžiui, „Porsche Taycan" gali būti komplektuojamas su 79,2 kWh arba 93,4 kWh talpos baterijomis, tačiau tai – deklaruojama, o ne naudotina baterijų talpa. Naudotina tokių „Porsche Taycan" modelių baterijų talpa siekia atitinkamai 71 kWh ir 83,7 kWh, arba maždaug 10 proc. mažiau.
Apsauga ilgesniam naudojimui
Automobiliuose esančių baterijų ilgaamžiškumas svarbus ne tik elektromobilių vairuotojams, bet ir gamintojams. Ištisa gamintojų flotilė elektromobilių vairuotojams dosniai dalija patarimus, kaip apsaugoti bateriją nuo degradacijos, tačiau pati didžiausia „ugniasienė" buvo įdiegta dar gamykloje.
Matomas skirtumas tarp naudotinos ir deklaruojamos baterijos talpos yra būtinas, nes, išeikvojus baterijoje esančią energiją iki paskutinio elektrono, ji gali būti sugadinta. Dažnas ir visiškas baterijos iškrovimas taip pat kelis kartus sutrumpina jos gyvavimo laikotarpį, o tai automatiškai sumažina elektromobilio eksploatacijos laiką.
Būtent naudotinos ir deklaruojamos baterijos skirtumas rodo, kokią energijos atsargą pasirenka gamintojas, norėdamas užkirsti kelią visiškam baterijos išsikrovimui bei įkrovimui iki 100 proc. Nors baterijos rezervas sudaro tik kelis procentinius punktus, be galo svarbus kiekvienas jų.
Elektromobilių entuziastas, tinklaraščio 100procentuelektrinis.lt autorius Dainius Jakas pabrėžia, jog kiekvienas gamintojas baterijos atsargos likutį pasirenka atsižvelgdamas į baterijos modulių konstrukciją, baterijų sudėtį ir technologiją. Vieni gamintojai pasilieka 5 proc. atsargą, o kiti gali pasirinkti ir 10 proc. atsargą, tačiau tai dar ne viskas.
Tuziną skirtingų elektromobilių išbandęs ir ištyrinėjęs D. Jakas priduria, jog baterijos atsargos likutį gamintojai palieka tiek žemutinėse, tiek aukštutinėse baterijos ribose. Tiek vienu, tiek kitu atveju papildoma baterijos atsarga suteikia tam tikrų privalumų.
Aukštesnė įkrovimo sparta
Kai kurie gamintojai palieka tam tikrą baterijos atsargą žemutinėse ribose tam, kad prietaisų skydelyje išvydę apskritą nulį dar galėtumėte įveikti kažkiek kilometrų. Dažniausiai, pasiekus kritinę ribą, automobilyje įjungiamas „sraigės" režimas, kuris apriboja visų sistemų darbą ir automobilio greitį, kad galėtumėte saugiai pasiekti artimiausią įkrovimo stotelę.
Tuo tarpu papildoma baterijos atsarga aukštutinėse baterijos ribose suteikia keletą pranašumų. Vienas iš jų – spartesnė įkrovimo sparta.
Šiuolaikiniai elektromobiliai gali užtikrinti, jog sustojimai įkrovimo stotelėse truktų gerokai trumpiau. Pavyzdžiui, „Kia EV6" siūlo 800 V didelės spartos įkrovimą. Ši savybė leidžia elektromobilio baterijas nuo 10 iki 80 proc. papildyti vos per 18 minučių.
Be to, naudojantis tokia įkrovimo sparta, vos per 4,5 minutės didelio galingumo įkrovos stotelėse elektromobilio bateriją galima įkrauti tiek, kad energijos užteks nuvažiuoti 100 kilometrų.
„Papildomas „buferis" aukštutinėse baterijos ribose leidžia gerokai sparčiau įkrauti bateriją iki 100 proc.", – pabrėžia D. Jakas.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia savo automobilių parke turimų elektromobilių skirtumus. „Ne pirmos jaunystės „Tesla Model S", perkopęs 90 proc. ribą kraunasi vos kelių kWh pajėgumu, o neseniai įsigytas „Kia EV6" „brolis", „Hyundai Ioniq 5", džiugina kelis kartus didesne įkrovimo sparta", – pastebi jis.
Specialistas taip pat priduria, jog baterijos atsarga aukštutinėse ribose leidžia iškart naudotis regeneracinio stabdymo sistema. Šio priedo neturintys modeliai, kaip antai „Tesla Model S", didžiausią regeneracinio stabdymo veiksmingumą ima demonstruoti tik tada, kai baterija išsikrauna iki 90 proc..
O štai „Kia EV6" leidžia iškart pasirinkti vieną iš trijų regeneracinio stabdymo sistemos veikimo režimų ir taip padeda užtikrinti, kad baterijos iškrova nuo 100 iki 90 proc. užtruktų kuo ilgiau.