Specialistai pripažįsta, kad ekologinių standartų apriboti gamintojai rado puikią išeitį, kuri tiksliai pataikė į aplinkosauga vis labiau besirūpinančių gyventojų lūkesčius – vairuoti mažiau brangų ir ne tiek ribotą transportą kaip elektromobiliai, tačiau vis tiek mažiau teršti, važiuoti ekonomiškiau ir mėgautis kitais privalumais, rašoma pranešime. Tokią išeitį suteikė hibridiniai automobiliai.
Sprendimas pataikė į lūkesčius
„Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys, žurnalistas Egidijus Babelis sako, kad visų pirma į hibridinius automobilius gamintojai atsigręžė todėl, kad tradicinių vidaus degimo variklių galimybės jau beveik pasiekė efektyvumo ribas, o kiekvieno emisijų gramo mažinimas kainuoja milijardus, todėl brangsta galutinis produktas.
„Tai reiškia, kad automobilių pramonei tiesiog nebėra kur dėtis, reikia elektrifikuoti savo gaminius, kad jie būtų ekologiškesni“, – paaiškina žurnalistas.
Automobilių istorijos duomenų registro bendrovės „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis pabrėžia, kad, be fundamentalios priežasties, egzistuoja dar viena. Specialisto teigimu, visuomenė po truputį edukuojasi ir supranta, kad tarša nėra geras dalykas, todėl mielai sėda ar sėstų į hibridinius automobilius.
„Kadangi išaugo tokių automobilių poreikis, galima sakyti, gamintojai vienu šūviu nupylė du zuikius: patenkino klientų poreikius ir sėkmingai sumažino bendrąją taršą“, – pabrėžia rinkos ekspertas.
Tai rodo ir statistika. Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, pernai keleivinių hibridinių automobilių registravimo Europos Sąjungos valstybėse skaičiai pašoko iki 11,9 proc. rinkos dalies ir daugiau nei dvigubai viršijo 2019 metų rodiklį.
Šių metų pirmąjį ketvirtį Senajame žemyne elektrifikuotų automobilių paklausa toliau sparčiai augo. Pavyzdžiui, 2021 metų sausio–kovo mėnesiais, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, iš tinklo įkraunamų hibridinių modelių pardavimas išaugo net 175 proc. (8,2 proc. bendro automobilių skaičiaus).
Universalus pasirinkimas
Ne mažiau svarbus faktorius – pasiūla: automobilių pramonė siūlo vis daugiau ne tik prabangių, pavyzdžiui, „Lexus“ ar „Audi“, tačiau ir gerokai platesniam gyventojų ratui įperkamų hibridinių modelių. Štai tarp „Ford“ geriausiai parduodamų modelių galima aptikti skirtingų vidaus degimo variklio ir elektrinės sistemos kombinacijų: nuo lengvojo hibrido (angl. „mild hybrid“) „Fiesta“, „Focus“ ar SUV iki tradicinės hibridinės pavaros „Mondeo“ ar „Kuga“ bei iš tinklo įkraunamos hibridinės pastarojo versijos.
Šis miesto visureigis apskritai išsiskiria rinkoje ir pabrėžia dabartines tendencijas, nes siūlomas tiek su tradiciniais benzininiu bei dyzeliniu varikliais, tiek su lengvąja, visiškai ar iš tinklo įkraunama hibridinėmis pavaromis. Be to, gali būti varomas dviem arba visais ratais, o transmisija – nuo mechaninės iki automatinės.
Gamintojai pažymi, kad toks universalus pasirinkimas orientuotas į plačią kompaktinio SUV pirkėjų poreikių amplitudę, nes automobilį dažniausiai renkasi skirtingos šeimos.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad plačiai diegiantys hibridines pavaras gamintojai ne tik sparčiau artėja prie svarbių aplinkosaugos tikslų, tačiau ir geriausiai atliepia vartotojų poreikius ieškoti praktiškų kasdienių privalumų.
„Pirmas ir akivaizdžiausias hibridų privalumas – mažesnės degalų sąnaudos, bent jau mieste. Jie taip pat itin sklandžiai važiuoja ir pagreitėja. Pajudant iš vietos elektra ar jai padedant sukuriamas sklandumo pojūtis, ypač, jeigu automobilis aprūpintas bepakope pavarų dėže (tokios dažniausiai ir montuojamos)“, – aiškina M. Buzelis.
E. Babelis pastebi, kad būtent mažesnės degalų sąnaudos nulemia saikingesnę taršą. Palyginti su benzininiu analogu, pagal konstrukciją hibridas gali sutaupyti degalų važiuodamas vien elektra, be to, padėti vidaus degimo varikliui sukti ratus, dėl to jis mažiau apkraunamas ir naudoja mažiau degalų.
Anot M. Buzelio, hibridiniai automobiliai turi ir eksploatacinių privalumų. Pavyzdžiui, lėčiau dylančias stabdžių kaladėles, nes daug dirba energijos regeneracijos sistema.
„Be to, ateityje vis daugiau svorio rinkoje turėsiantys hibridiniai automobiliai pamažu išstums dyzelius ir benzininius modelius, tad gali būti, kad jų likutinė vertė bus didesnė“, – svarsto ekspertas.
Taupesni ir mažiau taršūs skirtingomis aplinkybėmis
Abu specialistai sutinka, kad taupūs hibridiniai automobiliai – viena ryškiausių tokių modelių savybė, tačiau reikia suprasti, kokiomis sąlygomis tokios pavaros yra efektyviausios ir jas geriausiai išnaudoti. M. Buzelis pripažįsta, kad atkreipus daugiau dėmesio į vairavimo manierą, mažesnės degalų sąnaudos įmanomos kiekvienam šiuolaikiškam automobiliui. Tačiau hibridinių modelių galimybės vis tiek bus didesnės.
„Hibridinės pavaros jautrumas degalų sąnaudoms – ne toks didelis, kaip modelio tik su vidaus degimo motoru. Jeigu važiuosi benzininiu automobiliu neekonomiškai, jos bus stipriai didesnės nei taupant. Tačiau važiuojant hibridiniu automobiliu sąnaudos išaugs ne taip stipriai, kadangi dalį darbo atliks elektros variklis. O jeigu žmogus žino ekonomiško važiavimo pagrindus, kiekvienas automobilis bus taupesnis, bet hibridas – vis tiek daugiau“, – pažymi M. Buzelis.
Efektyviausiai hibridinis automobilis veikia mieste, nes būtent jame geriausiai atsiskleidžia visi privalumai.
„Norint, kad hibridas sutaupytų, reikia išmokti važiuoti, tinkamai jį išnaudoti. Pavyzdžiui, nuo šviesoforo, kada variklis daugiausiai degalų naudoja, pajudėti ramiai ir išnaudoti elektros galią, anksti atleisti greičio paminą, švelniai stabdyti, kad regeneracijos principu įsikrautų baterija ir būtų galima toliau nuvažiuoti elektra“, – pabrėžia E. Babelis.
Pagrindinės hibridinių modelių rūšys
Vadinamiesiems lengviesiems hibridams būdinga technologija, kai kartu su vidaus degimo varikliu veikia diržu sujungtas elektrinis starteris–generatorius, arba elektros motoras, kuris tiekia santykinai nedaug energijos, kai pagrindinė jėgainė yra išjungta. Tokia sistema padeda greitai užvesti automobilį, taupo degalus tuo momentu, kai reikia daugiausia jėgos varikliui išjudinti. Todėl reikalinga energija nedidelėje baterijoje kaupiama, kai automobilis lėtėja ar stabdomas.
Visiškai hibridinius automobilius išpopuliarino „Toyota“ bei „Lexus“, tačiau dabar juos siūlo daugybė gamintojų. Tokioje pavaroje vidaus degimo bei elektros varikliai gali veikti tiek kartu, tiek atskirai.
Vien elektra automobilis įprastai gali nuvažiuoti tik kelis kilometrus ir nedideliu greičiu, dažniausiai – judant miesto spūstyse, tačiau veikdami sinergijoje motorai apčiuopiamai mažina degalų sąnaudas. Pavyzdžiui, hibridinis verslo sedanas „Ford Mondeo“ mišriu režimu vidutiniškai sunaudoja 5,6 litro benzino šimtui kilometrų (pagal WLTP metodiką).
Įkraunami hibridiniai automobiliai turi plačiausių galimybių suteikiančią elektrifikuotą pavarą, į kurią dažnai integruota jau didesnės talpos (9–15 kWh) baterija, leidžianti vien elektra nuvažiuoti bent pusšimtį kilometrų. Taip pat ji užtikrina didesnę bendrąją automobilio galią, tad vairuotojai gali rinktis, ko – taupumo ar dinamikos – jiems labiau reikia.
Pavyzdžiui, 225 AG galios „Ford Kuga Plug-in“ gali nuvažiuoti 56 kilometrus vien baterijoje saugoma elektra, tiek dažnai visiškai pakanka dienos poreikiams mieste, o 14,4 kWh talpos bateriją iki galo įkrauti paprasčiausiu buitiniu tinklu galima per 6 valandas. Vidutinės šio modelio degalų sąnaudos visiškai išnaudojant jo galimybes – 1,4 litro šimtui kilometrų (pagal WLTP metodiką).