Saulius Mickus, SEB banko Baltijos šalių lizingo vadovas, pabrėžia, kad nors dabar naujas elektromobilis kainuoja maždaug trečdaliu daugiau nei benzininis analogas, per kelerius metus viskas pasikeičia.
„Mažesnės eksploatacijos sąnaudos ir išlaidos energijai per kelerius metus viską apverčia aukštyn kojomis“, – sako jis.
Ir pabrėžia, kad renkantis transporto priemonę reikia atsižvelgti ir į būsimus poreikius, ir į bendras išlaidas, ilgalaikes tendencijas, prognozes, pavyzdžiui, laukiančius taršos mokesčius ar galimus eismo ribojimus su vidaus degimo varikliais.
Palygino elektrinį ir benzininį
SEB banko specialistai nusprendė palyginti, kaip keistųsi išlaidos, jeigu būtų perkamas elektrinis arba benzininis automobilis ir naudojamas penkerius metus. Tyrimui buvo pasirinktas gamintojas, siūlantis tris to paties modelio, kuriuo prekiaujama Lietuvoje, variantus: benzininį, hibridinį ir elektrinį – skaičiavimams pasitelktas „Hyundai Kona“ modelis.
Panašią analizę bankas atliko ir pernai, tačiau šiemet analitikai pastebėjo, kad per metus naujo benzinu varomo modelio kaina padidėjo 11,6 proc. ir siekė beveik 25 tūkst. eurų, o hibridinio ir elektra varomo automobilio kainos liko beveik tokios pat. Hibridinis automobilis kainuoja 25,6 tūkst. eurų, elektromobilis – 36 tūkst. eurų.
Analizė buvo atlikta taikant šias prielaidas:
- lyginami baziniai variantai
- automobiliai yra draudžiami „Kasko“ draudimu
- skaičiuojami taršos, registracijos, techninės apžiūros mokesčiai
- 60 mėnesių techninės priežiūros sąnaudos apskaičiuojamos pagal atstovų pateiktus duomenis
- elektromobiliui nereikia namų įkrovimo stotelės – naudojamasi viešąja infrastruktūra, vienos kilovatvalandės kaina yra 0,35 euro, vieno litro benzino kaina – 1,39 euro
- apskaičiuota, kad automobilis gali būti įkraunamas namuose – pridedama el. stotelės kaina ir sąlyga, jog kraunama naktį, yra dviejų laiko zonų skaitiklis – 0,087 euro
- automobiliu bus naudojamasi penkerius metus
- nuvažiuotas atstumas bus 100 tūkst. kilometrų
- rinkos vertė po penkerių metų bus 30 proc. naujo automobilio kainos
Kortas apverčia subsidija ir nuolaidos
Anot S. Mickaus, gali atrodyti, kad geriausias kortas turi benzininių automobilių pirkėjai, tačiau viskas pasikeičia įvertinus valstybės siūlomą paskatą mažiau taršioms priemonėms įsigyti ir elektromobilių vairuotojams taikomas nuolaidas.
Šiuo metu valstybės išmoka įsigyjant naują elektromobilį yra 5 tūkst. eurų, naudotą – 2,5 tūkst. eurų.
Anot S. Mickaus, benzinu varomus automobilius vairuojantys žmonės greičiausiai pastebėjo, kad jų išlaidos transportui šiemet yra didesnės. Jeigu panašios tendencijos išliktų penkerius metus, automobilių su vidaus degimo varikliais išlaidos būtų septintadaliu didesnės, palyginti su praėjusių metų analizės duomenimis. Hibridinio automobilio savininko išlaidos didėtų 6,5 proc., o elektromobilio – vos 1 procentu. Analitikų teigimu, skirtumą šiemet lemia būtent benzino kainos šuolis, nors elektros energijos kainos irgi juda aukštyn.
Kelionių kaina ir likutinė vertė
Lietuvos transporto politiką formuojama numatant, kad 2030 m. trečdalis šalies automobilių parko turėtų būti varoma elektra. Akcentuojama, kad augs ir įkrovos vietų skaičius – norima, kad iš viso jų būtų apie 60 tūkst. Dalis įkrovos stotelių bus viešos, kitaip tariant, įkrauti elektromobilio baterijas čia bus galima nemokamai.
Visgi nemokamai papildyti baterijas galima ne visur, tad SEB analitikai skaičiuodami taikė prielaidą, kad nemokama elektra bus nuvažiuota pusė atstumo, o kitą pusę teks mokėti po 35 centus už kilovatvalandę arba namuose įsirengus įkrovos stotelę, kur, taikant dviejų laiko zonų tarifą, elektromobilis bus įkraunamas naktimis už 0,087 cento už kilovatvalandę.
Paaiškėjo, kad automobilis, varomas vidaus degimo varikliu, per penkerius metus sudegins degalų už 10,2 tūkst. eurų, hibridinis – už 6,8 tūkst. eurų. Taikant pirmiau minėtą prielaidą, elektromobilio energijai per šį laikotarpį teks išleisti maždaug 2,5 tūkst. eurų, o kraunant namuose – apie 1 220 eurų. Įvertinus išlaidas degalams ir energijai, galima teigti , kad kelionės elektromobiliu kainuoja pigiausiai. Pastebimai mažesnės išlaidos degalams ir pigesnė techninė priežiūra per penkerius metus lemia, kad aplinkai draugiškas elektromobilis įgyja pranašumą ir ekonominiu atžvilgiu.
Be to, po penkerių metų skirsis likutinė transporto priemonių vertė. Benzinu varomas automobilis kainuos 7,4 tūkst. eurų, hibridinis variantas – 7,6 tūkst. eurų, o elektromobilis – beveik 11 tūkst. eurų.
Jeigu likutinė vertė atimama iš automobilio kainos ir penkerių metų išlaidų sumos, išeina, kad benzinu varomas automobilis atsieina maždaug 32,2 tūkst. eurų, hibridinis variantas – 29,3 tūkst. eurų, o elektromobilis – 28 tūkst. eurų.
Apie pigumą niekas nekalba
Elektromobilių entuziastas ir ekspertas, tinklaraščio 100procentuelektrinis.lt autorius Dainius Jakas, kalbėdamas apie galimybę sutaupyti vairuojant elektromobilį, siūlo atsižvelgti į daugiau veiksnių, kurie gali kaip reikiant pakoreguoti apsisprendimą, kokį automobilį rinktis.
Anot jo, užsienyje raginant persėsti į elektromobilius nėra žadama, kad toks keliavimo būdas bus pigus. Paprasčiausiai, nepaliekama alternatyvų elgtis kitaip, mat judama link to, kad važinėtis dyzelinu ar benzinu varomais automobiliais būtų brangiau. Ir toli gražu ne dėl to, kad tokiais automobiliais važiuojant jų nukeliaujamas kilometras būtų brangesnis.
„Tokio automobilio važiavimo kilometras kainuos brangiau dėl to, kad bus uždėti tokie mokesčiai, kaip, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kur perkant kokį nors „Nissan Qashqai“ tu sumoki 10 tūkst. eurų prie jo kainos viršaus, o perkant elektrinį „Renault ZOE“ tu gauni panašios sumos lengvatą. Tada išeina, kad net ir finansiškai apsimoka pirkti, – komentavo ekspertas, nors, pasak jo, toli gražu nėra taip, kad įkrauti elektromobilio baterijas būtų pigiau nei važinėti pilant degalus į baką. – Kai aš keliauju po užsienį ir pamatau, kad kokioje nors „Ionity“ stotelėje už kilovatvalandę moki 79 euro centus, tai jokio sutaupymo tikrai nesigauna: net jeigu vairuojamas elektromobilis yra pakankamai ekonomiškas ir 100 km nuvažiuoja vidutiniškai naudodamas 20 kilovatvalandžių, vis tiek išeina, kad tą atstumą nuvažiuoti kainuoja apie 16 eurų.“
Vienas svarbus klausimas
Tad, pasak D. Jako, elektromobilių pirkėjai Lietuvoje yra arba entuziastai, kurie neskaičiuoja ir įkrauna baterijas brangiai, arba tie, kurie skaičiuoja, kur gali sutaupyti: naudojasi viešomis nemokamomis stotelėmis, turi galimybę įkrauti baterijas namie, namuose yra įsirengę saulės modulius ir panašiai.
„Iš principo, turi įsikrauti namuose. Aš netgi esu pats straipsnį parengęs su pasvarstymu, ar žmogui tinka elektromobilis, ir pirmas klausimas ten yra, ar turite rozetę namie, ar turite rozetę darbe. Nes tie, kurie neturi, yra daugiau išimtis taisyklės nei taisyklė. Mat, žinoma, Vilniuje tikrai įmanoma gyventi ir neturint įkrovos galimybės namuose, bet kilovatvalandės kaina čia siekia jau 44 euro centus, nebe 35 – pabrėžė pašnekovas.
Taip skaičiuojant, tas pats ganėtinai ekonomiškas elektromobilis 100 km nuvažiuos už 8,8 eurus. Tokia suma prilygsta vidutiniam benzininiui automobiliui, tačiau sutaupyti – tikrai nepavyks.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį į tai, kad elektromobilis antrinėje rinkoje kainuos brangiau po analogiško naudojimo laikotarpio nei benzininio, įskaičiavus valstybės teikiamą lengvatą, užtenka nuvažiuoti sąlyginai nedidelį atstumą kas mėnesį, kad per ganėtinai trumpą laiką skirtumas tarp vidaus degimo variklį turinčio modelio ir elektromobilio ištirptų pastarojo naudai.
„Bet, žinoma, visa tai su sąlyga, kad įsikrauni namuose, – pabrėžė D. Jakas. – Tai teoriškai viskas įmanoma, ypač, jeigu važinėji daugiau ir turi galimybę įsikrauti nemokamai, nors tokių vietų Vilniuje, rodos, liko viena vienintelė vieta, kur taksistai yra užėmę eiles ne tik sau, bet ir draugams. Tačiau iš principo turėtumei elektromobilį įsikrauti naktimis namuose arba darbe. Tokiu atveju vidutiniškai taupus elektromobilis 100 km galės nuvažiuoti už 3-4 eurus.“
D. Jakas pasakojo, kad ir pats įsitikino tokių skaičiavimų teisingumu, kai savo namų parke turėjo elektrinį „Nissan Leaf“ ir dyzelinį BMW. Per metus važinėdamas elektromobiliu pašnekovas sutaupė apie 1400 eurų vien dėl to, kad nebereikėjo pilti degalų, o baterijos buvo įkraunamos nemokamai arba namuose.
„Ir čia aš neskaičiuoju to, kad elektromobilis reikalauja žymiai mažiau išlaidų priežiūrai, tad ilgainiui skirtumas bus dar didesnis. Tiesa, pavyzdžiui, draudimas yra brangesnis, nes automobilio vertė didesnė“, – pridūrė pašnekovas.
Su elektromobiliais važiuoja daugiau
D. Jakas pasakojo, kad neretai elektromobilius įsigiję žmonės pradeda keliauti daugiau nei kad tą darydavo su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais.
„Pavyzdžiui, mes patys su šeima turėjome tradiciją šeštadieniais važiuoti iš Kauno į Vilnių į IKEA pusryčių. Joks logiškai mąstantis žmogus su benzininiu ar dyzeliniu automobiliu to nedarys, nes ta 200 km ilgio kelionė kainuos 20 eurų. Tačiau kai žinau, kad galiu įsikrauti namie, arba sustoti Elektrėnuose ar Vievyje įsikrauti nemokamai, iš principo, man kelionė nebekainuoja, todėl ir turėjome tokią tradiciją“, – pavyzdžiu dalinosi elektromobilių ekspertas.
Anot jo, ne vienas, perkantis elektromobilį, pabrėžia, kad perka jį važinėjimui mieste, tačiau 9 iš 10 pradeda važinėti absoliučiai visur.
„Esu vieną elektromobilį pardavęs savo buvusiam kolegai, tiksliau, jo žmonai. Žmona netgi lizingą derino savo vardu, kadangi vyras spyriojosi, esą, daro, nesąmonę. Ir neseniai kalbėjausi su kolega, prisipažino, kad pats visur važiuoja elektromobiliu, benzininį automobilį užveda tik kartą per savaitę, kad neišsikrautų akumuliatorius“, – juokėsi D. Jakas.
Reikia parkingo vietos
Tačiau, pasak D. Jako, galvojant apie elektromobilio įsigijimą reikėtų atsižvelgti ir į daugiau niuansų. Mat, sako jis, gyvenančiam daugiabutyje su ankštu kiemu ir stovėjimo vietų trūkumu arba žinant, kad kas kartą reikės ieškoti vietos, kur galima pastatyti elektromobilį kilometro spinduliu aplink namus, elektromobilio įsigijimas finansiškai niekaip neatsipirks.
„Po 44 centus už kilovatvalandę mokėdamas nieko nesutaupysi, atvirkščiai, išleisi daugiau. Iš principo, tik jeigu tave žavi ekologinė idėja, galbūt verta rinktis. Mat pagrindinis elektromobilio privalumas yra tas, kad nereikia rūpintis jo įkrova, tai reiškia, atvažiavai namo, įsijungei į rozetę ir palikai per naktį, pamiršai, ryte išvažiavai su pilna baterija, – aiškino ekspertas. – Įkrovimas tau apskritai neturėtų rūpėti, o jeigu tau jis rūpi, reiškia, reikės važiuoti į stotelę, reikės susiplanuoti laiką, reikės pasėdėti prie stotelės ir kažką ten veikti. Yra žmonių, kurie prisitaiko, pasiima kompiuterį ir dirba, kol elektromobilis kraunasi, bet iš principo, to reikia norėti.“
Anot jo, tikrai yra žmonių, kurie gyvena daugiabučiuose ir perka elektromobilius, tačiau jie yra greičiausiai tokio tipo transporto entuziastai, o ne norintys sutaupyti ir važinėti racionaliai.
Problemų apstu
Pasak D. Jako, elektromobilių vairuotojai susiduria ir su kitais naudojimo niuansais, pavyzdžiui, tuo, kad telefone gali atsirasti net keliolika ar keliasdešimt (jeigu keliaujama po užsienio šalis) programėlių, skirtų įvairių tiekėjų ir operatorių įkrovos stotelėms naudoti. Ir taip, pasak eksperto, yra absoliučiai kiekvienoje šalyje, ne tik Lietuvoje.
Kalbėdamas apie infrastruktūros kiekį Lietuvoje, D. Jakas įžvelgia kelias problemas. Vienos jų – stotelių stoka ir įkrovos stotelių veikimo patikimumas.
„Visuomet bandau palyginti, kad, pavyzdžiui, bakelius uždraudė, benzino neatsiveši, o artimiausia degalinė už 100 kilometrų. Esant tokiai sutuacijai, jeigu kažkas sugenda, į gedimą turi būti reaguojama per daugiausiai kelias valandas. O kalbant apie elektromobilių įkrovos stoteles, pas mus trys dienos yra laikas, per kurį sureaguojama, o remontas kartais trunka ir pusmetį. Taip negali būti“, – pabrėžė žinovas.
Ir, pasak D. Jako, kai jis susiduria su tokia problema, jis bando ją spręsti skambindamas pagalbos telefonu ir panašiai, tačiau paprastas vartotojas to tikrai nedaro. Nebegalėdamas įsikrauti baterijos jis greičiausiai susiorganizuos automobilvežį, parsiveš elektromobilį į namus ir daugiau juo kažkur toliau važiuoti nebandys.
Pagalį į ratus kiša ir tai, kad elektromobiliams skirta infrastruktūra išdėstyta netolygiai. Jei Vilniuje įkrovos vietų gausu, tai, pavyzdžiui, Palangoje, kuri laikoma simboliniu elektromobiliu nuvažiuojamo atstumo iššūkiu, jų trūksta.
„Atvažiuoji į Palangą ir ką darai? Ten yra vienas „Lidl“, kurio įkrovos stotelė veikia parduotuvės darbo valandomis ir viskas. Turime daugybę lietuvių važiuojančių į Palangą ir galimybės nėra įsikrauti, nors čia kaip tik reikėtų daugybės stotelių“, – stebėjosi D. Jakas.
Antra vertus, anot žinovo, tobulėjantys elektromobiliai geba įveikti vis didesnį atstumą ir greičiausiai po poros metų visi nauji elektra varomi automobiliai galės lengvai nuvažiuoti kelią iki Palangos. Ir tuomet, sako D. Jakas, kyla klausimas, kam investuoti į infrastruktūrą pakeliui, jeigu jos nebereikės.
„Tokiu atveju ši infrastruktūra liks tiems, kurie dar 300 km viena įkrova neįveikia. Tačiau atsiras kita problema, kaip, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur vidutinė kilovatvalandės kaina yra apie 60 euro centų. Ir tada gerai pagalvosi, ar verta keliauti elektromobiliu, kuris neturi galimybės iki reikiamos vietos nuvažiuoti viena įkrova, ar visgi svarstysi kitus variantus. Nes kai paskaičiuoji, kiek kainuoja kelionė elektra, matematika jos naudai neišeina“, – sakė „Delfi“ pašnekovas.
Kuo ilgiau temps, tuo mažiau sutaupys
Paradoksas, bet, pasak D. Jako, jeigu elektromobilio norima kaip galimybės taupyti išlaidas degalams, kuo ilgiau bus tempiama su jo įsigijimu, tuo mažiau bus sutaupyta.
„Aš, pavyzdžiui, savo elektromobilizmą pradėjau 2016 m. Per tuos penkerius metus dar spėjau pasinaudoti galybe nemokamų įkrovos stotelių, o dabar jų stipriai mažėja. Pavyzdžiui, Vilniuje turėjome daug nemokamų, o dabar tėra viena. Ir anksčiau ar vėliau ateis ta pati tvarka, kai elektros, kaip ir benzino, niekas nemokamai nedalys. Tai reiškia, kad mokėti anksčiau ar vėliau teks“, – svarstė ekspertas.
Jis priminė ir tai, kad valstybinės viešos įkrovos stotelės, įrengtos Europos Sąjungos lėšomis, buvo statomos su nurodymu, kad penkerius metus iš šių įkrovos taškų pelnas neturėtų būti gaunamas. Tad buvo priimtas sprendimas leisti įsikrauti nemokamai, tačiau šis laikotarpis baigsis apie 2023 m ir stotelės greičiausiai taps mokamomis.
Kalbėdamas apie mokamas įkrovos vietas, D. Jakas tikino, kad tokių stotelių operatoriai yra laisvi patys nustatyti kilovatvalandės kainą, todėl visiškai įmanoma, kad ateityje įkrova mokamose stotelėse tik brangs. Ir, nepaisant kainos, elektromobilių vairuotojai vis tiek jomis naudosis tada, kai to išties prireiks.
„Čia tas pats, kaip su tualetu. Kai tu labai nori, tau nesvarbu, kiek tai kainuoja. Bet jeigu tu iš anksto žinosi, kad, pavyzdžiui, norėdamas nuvažiuoti į Palangą turėsi stoti Kryžkalnyje ir įsikrauti mokėdamas po 80 centų, o gal net ir eurą, už kilovatvalandę, klausimas, ar tu važiuosi elektromobiliu“, – svarstė pašnekovas.
Visa tai lems, kad kuo vėliau bus įsigytas elektromobilis, tuo mažiau bus galimybių sutaupyti. O daugiausiai, kalbėjo ekspertas, sutaupyti gali tie, kurie turi stovėjimo vietą ir galimybę įsikrauti joje arba darbe.
Pasensta greičiau?
Transporto skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas Gintenis Dauparas įžvelgė dar vieną paradoksą, lydinti naudotų automobilių rinką. Pasak jo, pastaruosius metus rinkoje susiklosčiusi beprecedentė situacija, kai naudoti automobiliai beveik nenuvertėja, o kartais – net ir pabrangsta.
„Dažniausiai tai vyksta dėl pasiūlos stygiaus, mažiau automobilių parduodama, nes jų savininkams sunkiau įsigyti naujus. Taip yra dėl komponentų trūkumo sukeltų gamybos problemų“, – kalbėjo jis.
Tačiau elektromobiliams, panašu, šitai netaikoma. Mat, anot eksperto, susidaro įspūdis, kad senesnių metų elektromobilių technologijos vairuotojams nėra patrauklios lyginant su dabartinėmis.
„Dažniausiai pirkėjų nebetenkina mažesnis nuvažiuojamas atstumas. Taip pat atsiranda vis daugiau elektromobilių pasirinkimo, todėl nuvertėjimas greitesnis nei kitų degalų tipų transporto priemonių“, – pasbėjo G. Dauparas.
Jis palygino keletą populiarių Lietuvoje modelių. Pavyzdžiui, šešerių metų amžiaus „Volkswagen Passat“ per šiuos metus pabrango 1 proc. lyginant su 2019 m., o identiškas, tik dyzeliu varomas, modelis nuvertėjo 16 proc.
„Tačiau tokio pat amžiaus sulaukęs elektrinis „Nissan Leaf“ nuvertėjo dar stipriau. Jeigu 2019 metais vidutinė tokio automobilio kaina siekė 11993 eurus, tai šiemet matomas 31 proc. nuvertėjimas ir vidutinė kaina siekia tik 8234 eurus“, – dalinosi ekspertas.
Anot jo, klausimas, ar finansiškai apsimoka sėsti prie elektromobilio vairo, vieno atsakymo neturi. G. Dauparo nuomone, jeigu elektromobilis perkamas tik miestui, pirkėjas turi nuosavą namą, įkrovos stotelę, idealiu atveju – saulės elektrinę namuose, tuomet tokį automobilį pirkti išties verta. Ypač, kai valstybė suteikia 5000 eurų subsidiją.
„Tuomet mokėdami po 150–170 eurų per mėnesį lizingo už automobilį ir po maždaug eurą už 100 nuvažiuotų kilometrų, turėsite ekologišką ir pigiai važiuojančią transporto priemonę, kuri nekels diskomforto. Tačiau jei gyvenate bute ir įkrauti elektromobilį planuojate viešo įkrovimo stotelėse – dar neapsimoka. Tada jausite pastovų diskomfortą laukdami, kol automobilis įsikraus, o kilometrai kainuos labai brangiai“, – kalbėjo žinovas.
Svarbu, kas laido gale
Remiantis skirtingais šaltiniais, teigiama SEB banko atliktoje analizėje, nustatyta, kad vidutiniškai vienas litras benzino degdamas išskiria 2 392 gramus CO2. Apskaičiuoja, kad 100 tūkst. kilometrų nuriedėjęs benzinu varomas automobilis į aplinką paskleidžia 17,7 tonos CO2. Aplinkosaugos požiūriu tai yra opiausia problema, nors gamintojai investuoja ir tobulina vidaus degimo variklių technologijas, kad emisijos būtų mažesnės. Atitinkamai hibridinio varianto pėdsakas – beveik 12 tonų CO2.
Savo ruožtu, jeigu elektromobiliui įkrauti naudojama tik elektra iš atsinaujinančių energijos šaltinių, elektromobilio savininkai gali džiaugtis nuline CO2 emisija ir savo indėliu į švaresnę aplinką. Tačiau to, kas yra laido gale, svarbą pabrėžia ir automobilių gamintojai.
Švedijos „Volvo“ teigimu, elektromobilių gamybos proceso metu išmetama 70 proc. daugiau teršalų nei gaminant automobilius su benzininiais varikliais. Nors bendrovė pristatė visiškai elektrinį „Volvo C40 Recharge“, ji paragino atkreipti viso pasaulio automobilių gamintojų dėmesį, kaip elektromobiliai yra gaminami.
„Volvo“ išvados rodo, kad gaminant elektromobilius išmetama beveik 70 proc. daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei gaminant automobilius su benzininiais varikliais. Taip yra daugiausia dėl anglies dioksido taršos intensyvumo, kuriuo pasižymi akumuliatorių ir plieno gamyba, taip pat dėl išaugusios aliuminio dalies elektromobiliuose. Švedijos automobilių gamintojas teigė, kad per visą automobilio eksploatavimo laikotarpį, elektrinė automobilio versija galiausiai tampa ekologiškesne, nors tą pasiekti galima tik nuvažiavus nuo 48 200 iki 110 000 km. Kad įveiktų tokį atstumą, pavyzdžiui, vidutiniam Jungtinės Karalystės vairuotojui prireikia 4-9 metų.
Įsikraunant baterijas svarbu ir žinoti, kokia energija papildo automobilio akumuliatorius. Įkraunant ekologiška energija, pavyzdžiui, vėjo, naujo elektrinio visureigio būvio ciklo anglies dioksido pėdsakas sumažėja iki maždaug 27 tonų anglies dvideginio, lyginant su 59 tonomis, kurias išmeta „Volvo XC40“ visureigis, varomas vidaus degimo varikliu. Tačiau kai vairuotojai „C40 Recharge“ įkrauna naudodami vidutinį energijos rūšių mišinį (kurio apie 60 proc. pagaminama iš iškastinio kuro), automobilio būvio ciklo anglies dioksido apimtis gali išaugti iki 50 tonų. Tokiu būdu nauda aplinkai, lyginat su įprastiniais vidaus degimo varikliais varomais automobiliais, pastebimai sumažėja. Tokiu atveju tam, kad elektromobilis taptų ekologiškesnis už automobilį su vidaus degimo varikliu, prireiks maždaug 9 metų. Naudojant ekologišką energiją, užteks ir 4 metų.