„Ford“ „orų fabrike“ – pačios ekstremaliausios aplinkos sąlygos

Visos pasaulio orų sąlygos telpa ką tik pradėjusiame veikti „Ford“ Aplinkos tyrimų centre, kurį gamintojas žaismingai pavadino „orų fabriku“. Ypač pažangioje oro sąlygų laboratorijoje „Ford“ inžinieriai galės išmėginti kuriamus automobilius pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, šiems bandymams specialistai gali „užsisakyti“ kokį tik panorėję orą bet kuriuo paros metu.

Kildamas į didesnes nei Monblano, aukščiausios Alpių smailės, aukštumas automobilis mėgina pasiekti tikslą, susidurdamas su 250 km/val. greičio vėju, pūga, veriančia saulės šviesa ir lietumi – visas šias ekstremalias oro sąlygas vos mygtuko paspaudimu galima sukurti pažangiausiame Europoje Aplinkos tyrimų centre Kelne. Futbolo aikštės dydžio teritorijoje „Ford“ automobilių bandymams sukuriamos bet kurios pasaulio vietos sąlygos, nuo karščiu alsuojančios Sacharos dykumos iki stingdančiu šalčiu bauginančio Sibiro ar kiaurai persmelkiančia drėgme kvėpuojančios Kosta Rikos.

Nuo kalnų iki dykumos

Markas Tvenas rašė: „Klimatas yra tai, ko mes tikimės, oras – tai, ką gauname“. Tropinėje „Ford“ Aplinkos tyrimų centro zonoje dėmesys sutelkiamas į santykinės oro drėgmės matavimus – dirbdami tokiomis sąlygomis, inžinieriai ir jų kūriniai – automobiliai – panyra į klampią, tirštą saunos drėgmę. Žmonės – jautrūs drėgmei, jai gali būti neatsparios ir transporto priemonės. Būtent todėl „Ford“ nori įsitikinti, kaip automobiliai pasirengę atlaikyti drėgmę tiek šalčio, tiek karščio sąlygomis.

Bandymų centre gali būti pasiekiamas nuo 10 iki 95 proc. oro drėgnumas. Inžinieriai gali nesunkiai „iškviesti“ lietų, kad įsitikintų, kaip greitai užrasoja langai bei patobulintų valytuvų darbą, siekdami kuo geriausio matomumo vairuojant tropinėje zonoje.

Iš tropikų – į dykumą. Somalyje gimusi autorė, aktorė, modelis Waris Dirie sakė: „Jei galite išgyventi dykumoje, galite išgyventi visur“. „Orų fabrike“ „Ford“ automobiliai gali būti testuojami smegenis tirpdančio karščio sąlygomis. Sacharos dykumoje temperatūra gali užkopti beveik iki 50 laipsnių Celsijaus. Kelno „orų fabrikas“ žengia toliau: čia aplinka gali būti įkaitinta iki 55 laipsnių Celsijaus, tai tik 1,7 laipsnio žemesnė karščio riba nei aukščiausia kada nors pasaulyje užfiksuota oro temperatūra. Visi „Ford“ automobiliai išmėginami tokio karščio sąlygomis.

Dviejuose vėjo tuneliuose „Ford“ Aplinkos tyrimų centre įrengti 28 prožektoriai, juose įmontuotos 4000 vatų stiprumo lempos. Šie prožektoriai gali imituoti galingas saulės spindulių atakas, kurios testuojant reikalingos tam, kad inžinieriai įsitikintų, per kiek laiko atvėsinamas automobilio salonas. Be to, siekiama išmėginti automobilio galimybių ribas: tikrinama, kaip ekstremalus karštis veikia variklio veikimą, kaip veikia jo vėsinimo sistemos, stebima, ar nėra motoro perkaitimo rizikos.

„Taikykis aukštai. Lengva pergalė nedžiugina“, – savo žinią siunčia ir seras Edmundas Hillary, Naujosios Zelandijos alpinistas. Everesto Šiaurinė bazinė stovykla yra 5 200 metrų aukštyje. Į tokį patį aukštį galima „įvažiuoti“ „Ford“ Aplinkos bandymų centre – neįtikėtina, bet Kelne atsirado viršūnė, aukštesnė už Monblaną. Šiomis sąlygomis tikrinamas „Ford“ automobilių atsparumas ir patvarumas įvairiomis aukščio sąlygomis.

Aukščio laboratorijoje specialistai automobilį iš 100 metrų žemiau jūros lygio gali nusiųsti į 5 200 metrų aukštį, pakeliui imituodami 120 km/val. vėjo greitį. Pradėjus spausti aukščiui būdingam šalčiui, patvarumo testai leidžia įsitikinti, kad automobilio skysčiai nesiveržia iš savo rezervuarų didėjančio slėgio sąlygomis. Aukščio išbandymai gali būti derinami tiek su šalčio, tiek su karščio sąlygomis – „orų fabrikas“ leidžia oro temperatūrą keisti nuo -40 iki +55 laipsnių Celsijaus.

„Pačioje žiemos gilumoje aš atradau savyje neįveikiamą sluoksnį vasaros“, – kadaise nusistebėjo Alberas Kamiu.

„Ford“ inžinieriai nesistebi – jie tyrinėja ir kuria pažangiausias automobilių technologijas. Vidutinė oro temperatūra žiemą Rytų Sibire siekia apie 40 laipsnių Celsijaus žemiau nulio. Kelne tokį speigą galima patirti kaurus metus, ši dalia ištinka ir visus „Ford“ automobilius, tikrinant jų patvarumą aršiausiomis žiemos sąlygomis.

„Ford“ Aplinkos tyrimų centras – vienintelė vieta Vokietijoje, kurioje Kalėdos tikrai bus snieguotos, bet sniego galima tikėtis ir liepą. Imituodami arktinį šaltį, inžinieriai įsitikina, kaip sparčiai atšyla automobilio langai, keičiantis oro temperatūrai. Jie patikrina šalčio įtaką variklio užvedimui ir įsitikina, per kiek laiko įšyla salonas. Panorėję jie gali prišaukti sniegą ir pasižiūrėti, kaip ir kiek jo kaupiasi ant automobilio stogo, taigi – ir kiek sniego nukrenta vairuotojui ant galvos, kai jam pūgos metu tenka išlipti iš automobilio.

„Ford“ Aplinkos tyrimų centro pagrindinis plotas siekia 5 500 kvadratinių metrų – tai futbolo aikštės plotas pagal FIFA standartus. Bendras plotas siekia 9 900 kvadratinių metrų – jau beveik dvi futbolo aikštės... Pastato tūris – 51 194 kubiniai metrai, arba 91 vidutinio dydžio šeimos namas. Pastatas aprūpintas 11 megavatų elektros energijos tiekimu – tokia srovė sėkmingai aprūpintų nedidelį miestelį, kuriame gyvena 2 400 žmonių. Statant „orų fabriko“ vėjo tunelius, panaudota apie 600 tonų plieno – iš tokio kiekio būtų galima pagaminti 2 000 „Ford Fiesta“ kėbulų.