Tiesa, konkurso organizatoriai neslepia, kad siaučiant koronaviruso pandemijai, net ir atlaisvėjus karantino sąlygoms Lietuvoje, surengti finalą nebuvo lengva: teko testuoti kiekvieną konkurso dalyvį ir užtikrinti, kad žinių išbandymas bus visapusiškai saugus.
Kaip sakė vienos iš konkurso partnerių, „Inter Cars Lietuva“, projektų koordinatorius Justinas Laurušonis, iššūkių buvo ir daugiau. Pavyzdžiui, pirmajame konkurso etape į jį susirinko daugiau nei 500 moksleivių iš visos Lietuvos.
„Mums džiugu matyti šią profesiją besirenkančius jaunuolius ir tai, kad susidomėjimas konkursu nemažėja net ir koronaviruso akivaizdoje. Žinoma, prie to prisideda ir iniciatyvūs mokytojai iš Lietuvos profesinių mokyklų. Konkursu „Inter Cars Lietuva“ siekia kelti profesinio mokymo prestižą ir padėti parengti aukšto lygio specialistus, kurie jau netolimoje ateityje remontuos mūsų visų automobilius“, – akcentavo jis.
Nuo diagnostikos iki rimto remonto
Konkurso finale tekusios užduotys nebuvo itin lengvos. Prie jų paruošimo prisidėjo tokios įmonės, kaip „Continental“, „Ferdinand Bilstein“, „Man Hummel“, „Meyle“, „Moto remo“, „Schaeffler“, „Shell“, „Robert Bosch“, „ZF Group“ ir kitos. Dalyvius vertino ne tik šių įmonių specialistai, bet ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovai, šiemet taip pat pridėję ranką prie „Geriausio jaunojo automechaniko“ konkurso organizavimo.
Tai, kad prie renginio prisideda ir VGTU specialistai, jokia staigmena, mat, aiškino konkurso organizatoriai, neretai profesinėje mokykloje automechanikos mokslus baigę jaunuoliai toliau nusprendžia žinias gilinti būtent šio universiteto Transporto inžinerijos fakultete.
Iš viso kiekvienas finalinio konkurso etapo dalyvis turėjo įveikti 10 skirtingų užduočių. Moksleiviams teko keisti automobilio paskirstymo diržą, pakeisti vožtuvo dangtelio tarpinę, atlikti variklio elektrinės dalies diagnostiką, atpažinti filtracijos elementus, pakeisti automatinės pavarų dėžės alyvą. Taip pat atlikti turbokompresoriaus diagnostiką, pakeisti rato guolį, atlikti alyvų teorijos ir atpažinimo užduotis, padaryti automobilio diagnostiką bei atlikti vairo stiprintuvo diagnostiką.
Trys nugalėtojai – į superfinalą
Susumavus taškus, gautus už kiekvienos užduoties atlikimą, paaiškėjo, kad į „Geriausio jaunojo automechaniko“ konkurso superfinalą „Young Car Mechanic“ Lenkijoje, kur atstovaus Lietuvai, keliaus vienas, daugiausiai taškų surinkės ir pirmąją vietą užėmęs, mokinys.
Pirmąją vietą Lietuvos finale užėmė Edvinas Mortūnas, atstovavęs Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklai. Jį paruošęs mokytojas – Vitalij Kabelis.
Antroje vietoje liko Renatas Žvirblis iš Alytaus profesinio rengimo centro. Šį mokinį konkursui ruošė mokytojas Mindaugas Sapežinskas.
Trečiąją vietą užėmė Gytis Grikšas iš Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos. Konkursui jį parengė mokytojas Giedrius Lukauskas.
Nusiteikęs nugalėti
Pirmąją vietą konkurse užėmęs Edvinas Mortūnas pasakojo, kad prieš konkursą teko šiek tiek padirbėti, tačiau galvą sukti reikėjo toli gražu ne su visomis užduotimis. Geriausiai pasirodęs mokinys išdavė, kad sunkiausiais jam pasirodė reikalavimas atpažinti alyvas ir alyvų teorijos užduotys.
Tačiau momentai, kai reikėjo imtis remonto, atlikti diagnostiką ir kitką, E. Mortūnui sunkumų nesukėlė, mat, išdavė jį konkursui parengęs V. Kabelis, mokinys ne tik mokosi, bet ir jau dirba automobilių remonto įmonėje.
„Konkursui įsibėgėjus pradėjau jausti, kad esu tarp lyderių, nes nuo pat pirmosios užduoties man pasisekė surinkti nemažai taškų. Tačiau drauge, atstovavau mokyklai, kurios auklėtiniai visuomet laimi, tai žinojau, kad iš manęs daug tikimasi“, – juokėsi konkurso nugalėtojas.
Pasakodamas apie laukiantį superfinalą Lenkijoje, E. Mortūnas neslėpė, kad ten laukiančios užduotys bus gerokai sunkesnės ir pareikalaus daugiau pasirengimo. Tačiau, akcentavo laimėtojas, į superfinalą jis važiuos nusiteikęs nugalėti.
„O ko daugiau ten važiuoti?“– pusiau juokais, pusiau rimtai replikavo E. Martūnas.
Nustebino net mokytoją
Pirmosios vietos nugalėtoją konkursui rengęs Vitalij Kabelis, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos mokytojas, neslėpė, kad mokinys jį išties nustebino. Pirmiausia tuo, kad įprastai mokyklos organizuojamame konkurse, kai renkami atstovai į finalą, įprastai pergalę nunešdavo automobilių elektronikos specialistai.
„O šįkart iš daugiau nei 100 mokinių į finalą išėjo tas tikrasis automechanikas – taip pakankamai retai mūsų mokykloje nutinka. Aš pats daugiau dirbu su automobilių elektrikais, tad šis mokinys man pačiam buvo atradimas“, – juokėsi pašnekovas.
Mokytojas pasakojo, kad konkursą nugalėjęs moksleivis automechanikos sritimi domėjosi nuo vaikystės: visam kiemui ir netgi rajonui tvarkė mopedus, keturračius ir t.t.
„Kai baigė vidurinę mokyklą ir jam reikėjo apsispręsti, ką veikti toliau, jis kažkodėl pasirinko kompiuterių techniko specialybę kolegijoje. Tačiau paskutinę akimirką apsigalvojo ir įstojo į mūsų mokyklą, ko nei truputėlį nesigaili. Jis tikrai turėjo labai didelę motyvaciją šio amato išmokti“, – pasakojo V. Kabelis, pridūręs, kad, jo žiniomis, moksleivis planuoja ir toliau gilinti savo žinias, šįkart – VGTU auditorijose.
Anot mokytojo, jį itin džiugina tai, kad E. Mortūnas puikiai išmano darbo kultūrą ir netgi tai, kad jis jau dirba pagal savo profesiją, tvarkingo darbo įgūdžių nesugadino. Ramiai V. Kabelis jaučiasi ir dėl artėjančio superfinalo Lenkijoje. Jis priminė, kad kartą Lietuvos atstovai jau buvo čia išplėšę pirmąją vietą ir pelnę nugalėtojų garbę, todėl tinkamai pasiruošus – tą pakartoti galimybių nemažai ir dabar.
Padeda atrasti „perliukus“
Dangirutis Šapranauskas, „Robert Bosch“ atstovas ir konkurso vertintojas, pasakojo, kad pats yra buvęs profesijos mokytoju, tad puikiai žino, kokia užduotis tenka mokytojams, turintiems kone nuo nulio paruošti ir į darbo rinką išleisti naujus specialistus.
„Reikėtų vertinti tai, kad niekas automobilių servisų rinkoje nesitiki, kad ką tik profesinę mokyklą baigęs moksleivis yra profesionalas. Profesinėje mokykloje gerai suteikiamos bazinės žinios ir pirminiai įgūdžiai, tačiau atėję į servisą mokiniai dar turės dirbti prižiūrimi vadovo ar didesnę patirtį turinčio meistro dar bent dvejus-trejus metus“, – komentavo jis.
Visgi D. Šapranauskas atkreipė dėmesį, kad, viena vertus, konkurse pateikiamos užduotys dažnai jau yra aukštesnio lygio nei kad mokyklinės, antra vertus – tokie renginiai padeda atrasti „perliukus“: mokinius, kuriems pasirinkta profesija yra ne „iš reikalo“, o dėl to, kad nuoširdžiai įdomu ir traukia.
„Paprastai iš tų dešimties matai, kad kokie 3-4 yra tie „perliukai“, kurie šia sfera gyvena, yra motyvuoti, daugiau mokosi savarankiškai. Natūralu, kad tokiems vaikams ir mokytojai stengiasi padėti. Ir paprastai, po baigimo praėjus 2-3 metams, jie tampa tikrai labai gerais specialistais“, – sakė pašnekovas.