Apie save ir juos, savo ir jų gyvenimus bei nuotykius Valdas Valiukevičius parašė knygą „Benzingalviai“ (leidykla „Terra Publica“).
Benzingalviai. Kas jie?
Benzingalviai – žmonės, kurių gyslomis teka degalai. Tai žmonės, kurie myli savo automobilį labiau nei savo artimą, žmonės, kurių organizmai reikalauja adrenalino, kurie automobilinės kosmetikos turi daugiau nei žmogiškos, o automobilių plovykloje praleidžia daugiau laiko nei savo vonioje. Jie gali išgyventi nepriteklių, tačiau neišgyvens, jeigu automobilio bake nebus pakankamai degalų. Jiems buvimas kelyje yra viena palaimingiausių būsenų.
Kaip manote – benzingalviu gimstama ar tampama?
Mokslininkai nustatė, kad tai yra genetinė liga, dažniausiai paveldima iš kartos į kartą.
Jūsų meilė automobiliams taip pat paveldėta?
Taip, ji gimė sykiu su manimi. Užaugau sunkvežimio kabinoje šalia tėvuko, kuris dirbo transporto bendrovėje ir labai mylėjo automobilius.
Kaip sugalvojote parašyti knygą „Benzingalviai“?
Ši liga yra dar neištirta, neištyrinėta, neparašyta nei viena knyga, nei disertacija. Tad norėjau būti pirmuoju.
Ką knygoje ras skaitytojai?
Šioje knygoje skaitytojai ras mano asmeninius nuotykius, patirtus per 40 metų vairavimo istoriją. Taip pat čia sudėjau kolegų žurnalistų bei lenktynininkų nuotykius. Šią knygą pavadinčiau nuotykių romanu.
Knygoje pasakojate apie benzingalvių nuotykius. Koks jūsų paties nuotykis jums yra įsimintiniausias?
Jų buvo daug. Ir visi jie yra knygoje. Reikia ją pirkti ir skaityti.
Įsivaizduokite, kad nuo šios dienos galite vairuoti tik vieną automobilį. Ką pasirinktumėte?
Aš ir dabar vairuoju tokį: „Audi A6 V6 3.0 TDI Avant Quattro“. Jis daro viską – važiuoja labai greitai, taupiai ir patogiai. Jame gali netgi miegoti ar vežti krovinius.
Kokie trys žodžiai tiktų apibūdinti tikram benzingalviui?
Mano šeimos herbe esantys žodžiai: „Verum in Motum“ (Judėjime yra tiesa).