Sunku pasakyti, ar tai daryti verčia aplinkybės, ar noras išbandyti techniką bei save. O galbūt siela taip trokšta atsidurti kelyje, kad tiesiog nebeįmanoma išsėdėti vietoje, norisi šokti ant motociklo ir vėl mėgautis nerūpestingu riedėjimu dar nematytų tikslų link.
„Vorai MC“ klubo narys Laurynas Baltrūnas-Oblius pasakoja, kad motociklu važinėja beveik kasdien, nepriklausomai nuo metų laiko. Jis mėgsta ilgas išvykas ir neretai motociklu važiuoja į užsienį.
Daugelyje Europos valstybių renginiai vyksta ne tik vasarą, bet ir žiemą. Kai kuriose iš jų, pavyzdžiui Italijoje, sniego nebūna, nes vyrauja teigiama temperatūra. Kartu su klubo nariais jie stengiasi važiuoti į tuos regionus, kuriuose dar nėra buvę, todėl maršrutai veda į Vokietiją, Lenkiją, Rusiją ir Baltarusiją.
2009-ų metų sausį lietuviai nuvyko į „Snow Dogs“ suvažiavimą Rusijoje. Kelionė truko 15 dienų, įveiktas atstumas siekė beveik 5000 km. O kartą, važiuojant į „Elefantentreffen“ renginį Vokietijoje, kelyje kompanijai teko iškęsti 22 laipsnių šaltį.
Išbandymai – ir technikai, ir vairuotojams
Motociklininko teigimu, pagrindinis pavojus žiemą jiems yra automobilių vairuotojai. Jeigu vasarą matyti motociklus jau yra gana įprasta, tai šaltuoju metų laiku mašinų vairuotojai visiškai nesitiki jų sutikti kelyje.
Oro sąlygos turi nemažą reikšmę norintiems pasivažinėti apsnigtais ir apledėjusiais keliais. Dėl slidaus pagrindo dažniausiai motociklai aprūpinami priekabomis, kurios padeda nevirsti į šonus.
Važinėti žiemą motociklu yra pakankamai brangu, nes druskos ir keliams barstyti skirti mišiniai naikina metalą.
„Viskas pūva tiesiog akyse, – neslepia Laurynas. – Praktiškai po kiekvienos žiemos reikia pakeisti daugumą laidų, jungčių ir tam tikras metalines detales, nes jos jau būna skylėtos.“
Šiek tiek apsisaugoti padeda antikoroziniai purškalai.
„Bet nėra laiko kiekvieną kartą idealiai ruošti motociklą žiemos kelionėms, nes pavasarį jis vis tiek bus apipuvęs, – dalinosi patirtimi Oblius. – Jeigu skirsi tam daug laiko – tai kada važinėt?“.
Prieš keletą metų Laurynas turėjo „Harley Davidson“ motociklą. Po trijų sezonų iš jo beveik nieko neliko, teko parduoti tik dalis. Dabar jis važinėja su senais, dar sovietmečiu gamintais „Ural“ ir „Dnepr“ markės motociklais.
Labiausiai motociklininkui patinka važiuoti nebarstytais regioniniais keliais, aplenkiant magistrales ir miestus. Tai padeda išvengti detalių korozijos ir eismas ten saugesnis.
Atėjus šalčiams, į motociklų reduktorius Laurynas pila neužšąlantį „Nigrolą“, padangas naudoja gamyklines universalias, kurių, jo teigimu, visiškai pakanka. O klubo draugai savo japoniškiems motociklams pritaiko automobilines padangas, kurias reikalui esant, dygliuoja patys.
Itin svarbi tinkama apranga
Šaltuoju metų laiku motociklu keliaujant visą dieną, kūną nuo šalčio ir vėjo apsaugo speciali apranga, leidžianti jaustis patogiai ir komfortiškai. Bet jeigu važinėji mieste, kelionės trunka vos kelioliką minučių ir tarp jų tenka užeiti į šiltą patalpą, tuomet prasideda bėdos: apranga pradeda šlapti nuo prakaito, jautiesi bjauriai.
Pasirūpinus tinkama apranga dėl šalčio problemų nekyla.
„Žmonės važinėja sniego motociklais kai tikrai šalta, ir tam yra skirta avalynė, pirštinės, šalmai ir „kvėpuojantys“ arba net elektra šildomi drabužiai. Lygiai tas pats galioja motociklininkams gatvėse“, – teigė Oblius.
Jį tenkina palyginti pigūs, darbui lauke skirti drabužiai turintys viduje šiltą pamušalą arba kailį. Išvykų metu dar dėvimas neperšlampamas kostiumas.
Beje, cheminiai junginiai, tirpdantys sniegą, veikia ir drabužius – jų siūlės ilgainiui dyla.
„Sustojęs kelyje atlikti gamtinių reikalų kartais negali atsegti užtrauktuko – jis oksiduojasi dėl drėgmės ir medžiagų, pakeltų nuo asfalto“, – šypsodamasis sakė Laurynas.
Malonumas važinėti
„Man visai nepatinka važinėti automobiliais, o motociklais – patinka, tad darau tai, ką mėgstu. Parašiutininkai, kurie tikrai tai mėgsta, irgi kiaurus metus šokinėja“, – lygino Laurynas.
Tiesa, važinėti per šalčius nėra taip pat malonu kaip šiltuoju metų laikų. Kita vertus, daugelis įsivaizduoja, kad vasarą važinėti be galo smagu.
„Būna, kad vasarą lyja dvi savaites iš eilės, o važiuoji teturėdamas vieną porą batų ir vieną drabužių komplektą. Koks gi čia malonumas, kai oda atmirkusi nuo padų pradeda luptis?, – juokdamasis pasakojo jis. – Pavadinkime tai važiavimu iš inercijos ir savirealizacija.“
O žemiau galite pažiūrėti motociklininko Aido Bubino prieš porą mėnesių Vilniuje užfiksuotą situaciją, kuri dar sykį įrodo, kad prisiekusiems motociklininkams nebaisūs jokie šalčiai.