„Volvo“ automobilių saugumo centras yra daugiafunkcis kompleksas, leidžiantis inžinieriams atkurti visas įmanomas eismo situacijas ir avarijas bei išbandyti automobilius gerokai ekstremalesnėmis sąlygomis, nei reikalaujama reglamentais.
Pastaruosius 20-imt metų šiame centre vidutiniškai sudaužoma po vieną automobilį per dieną ir atliekama galybė kompiuterinių modeliavimų, rašoma thedrive.com. Sulanksčius tiek daug metalo, tikrai galima šį tą sužinoti apie automobilių saugumą.
„Volvo“ laboratorijoje yra du pagrindiniai bandymų takai – 108 ir 154 metrų ilgio. Trumpesnysis yra kilnojamojo pobūdžio, jį galima pakreipti nuo 0 iki 90° kampu, kad būtų galima atlikti bandymus skirtingu greičiu ir įvairiais kampais arba imituoti dviejų judančių automobilių susidūrimą. Čia atliekamų bandymų metu transporto priemonės gali išvystyti iki 120 kilometrų per valandą greitį. Lauke „Volvo“ darbuotojai atlieka garsiuosius virtimo bandymus ir įgyvendina „nuvažiavimo nuo kelio“ scenarijus, kai automobiliai dideliu greičiu nukreipiami į griovį.
Švedijos automobilių gamintojas taip pat turi mobiliąją komandą, kurios nariai analizuoja tikrovėje nutinkančias avarijas, ir kraną, galinti pakelti ir numesti automobilius net iš 30 metrų aukščio, kad gelbėjimo tarnybų darbuotojai galėtų pasitreniruoti pjaustyti modernų švedišką plieną.
Pagrindinėje automobilių saugumo centro patalpoje įrengta sienelė, skirta įvairiems susidūrimams priekiu, galu ir šonu imituoti. Įdomu tai, kad beveik 940 tonų sverianti sienelė nėra nejudamas objektas. Reikalui esant, ją galima perkelti į kitą vietą naudojant oro pagalves.
„Volvo“ turi dar maždaug du tuzinus įvairaus dydžio stacionariųjų ir kilnojamųjų sienelių automobiliams bandyti, įskaitant briedžio formos konstrukciją, skirtą imituoti susidūrimą su šiais dideliais gyvūnais. Juk Skandinavijos gyventojai turi būti pasiruošę per pūgą, kai pablogėja matomumas ir automobilio padangų sukibimas su danga, ant kelio pamatyti briedį.
Kaip laboratorijos 10-ųjų veiklos metinių proga įvykusio renginio metu paaiškino „Volvo Cars“ vyresnysis patarėjas saugumo klausimais Thomas Brobergas, joje per metus galima atlikti daugiau nei 400 išsamių bandymų dviejų tūkstantųjų sekundės dalių tikslumu.
2010 metais „Volvo“ įsigijo sparčiojo filmavimo kamerų, gebančių filmuoti 200 tūkst. kadrų per sekundę sparta. Tokių kamerų buvo įrengta ir po organiniu stiklu dengta bandymų vieta, kad būtų galima užfiksuoti susidūrimus iš apačios.
Nors šiandien bandymų manekenai ir sienelės turi kaip niekada daug įmantrių jutiklių, patobulėjo ir automobiliai (pavyzdžiui, pradėjus diegti pusiau autonomines funkcijas), taip pat atliekama bandymų, orientuotų į moterų fiziologiją. Derėtų priminti, jog „Volvo“ priklauso kinų „Geely Group“, kurią sudaro tokios įmonės kaip „Polestar“, „Lotus“, „Lynk & Co“, „London EV Company“ ir kitos.
Tai reiškia, kad nors „Volvo“ stengiasi užtikrinti, jog niekas nebūtų sužeistas važiuodamas naujausiais įmonės modeliais, saugumo laboratorijoje atliekami bandymai apima ne tik garsiuosius švediškus automobilius. Neseniai Torslandoje esanti laboratorija buvo papildyta nauja įranga ir paruošta saugiai atlikti elektromobilių saugumo bandymus.
Tiesa, „Volvo“ savo automobilių saugumo programą pradėjo keletu dešimtmečių anksčiau, nei Torslandoje buvo pastatytas minėtasis centras. 1959 m. Nilsas Bohlinas užpatentavo trijų taškų saugos diržus, kuriuos „Volvo“ pradėjo montuoti kaip standartinę automobilių įrangą. Nuo tada Švedijos automobilių gamintojas taip ir neatsisakė savo ambicijų geriau suprasti, kas vyksta susidūrus automobiliams, kaip išvengti avarijų ir sumažinti aukų skaičių.
1985-aisiais „Volvo“ nusprendė paraginti vairuotojus užsisegti saugos diržus ir nufilmavo, kaip keletas sedanų „Volvo 760“ nulekia nuo 14 metrų aukščio stogo ir rėžiasi į žemę. Tokiu paprastu, bet gana dramatišku būdu buvo pademonstruota, kaip atrodytų susidūrimas kaktomuša važiuojant 50 kilometrų per valandą greičiu. Beje, šį bandymą atliko ne Torslandoje esančio centro darbuotojai, bet „Volvo Cars“ padalinio Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) personalas. Visgi už likusius pasiekimus automobilių saugumo srityje reikia dėkoti Torslandoje įsikūrusio centro komandai.