Vienu tokių tapo „Peugeot“, 2012 metais mažajame 208 hečbeke pristatęs originalią automobilio vairuotojo darbo vietos sampratą „i-Cockpit“ („i“ – nuo „intuityvus“). Ir nors dėl savo išskirtinumo daugelio ji buvo sutikta nepatikliai, ieškodami originalių sprendimų prancūzai anaiptol nešaudė tamsoje užrištomis akimis.
Kurdami koncepcijos patobulinimą jie atliko mokslinį tyrimą, kurio išvados leido įtvirtinti pagrindinius „i-Cockpit“ sprendinius, per nepilną dešimtmetį sparčiai tapusius nebeatsiejamais nuo markės, o milijonų vairuotojų atsiliepimai Europoje bei Kinijoje leido padėti varnelę ties žyma „pasiteisinęs žingsnis“. Kaip tai įvyko?
Keturi svarbiausi elementai
Pagrindiniais ergonomikos atspirties taškais „i-Cockpit“ interjere tapo keturi elementai. Pirmasis – itin kompaktiškas vairas, suteikiantis spartesnio manevravimo galimybę ir leidžiantis patogiau sėdėti.
Antrasis – virš vairo, vairuotojo akių lygyje matomas prietaisų skydelis, leidžiantis neatitraukti žvilgsnio nuo kelio ir savo funkcionalumu primenantis gerokai vėliau išpopuliarėjusius projekcinius ekranus. Ši detalė leidžia vairuotojui labiau susikaupti ir mažiau pavargti.
Trečiasis elementas – didelis centrinis lietimui jautrus ekranas, kuriame galima valdyti beveik visus automobilio nustatymus. O po šiuo ekranu sumontuotas ketvirtasis elementas – kiek aukščiau pakeltoje centrinėje konsolėje įdiegti svarbiausių funkcijų mygtukai, leidžiantys jas aktyvuoti vos vienu paspaudimu.
2016-aisiais pristatyta „Peugeot“ interjero dizaino vadovo Bertrand‘o Rapatelio ir komandos sukurta antroji „i-Cockpit“ versija buvo dar labiau nugludinta: plokščia tapo ne tik apatinė, bet ir viršutinė vairo dalis, taip dar patogiau vairuotojo akims atveriant prietaisų skydelį, kuris visuose be išimties modeliuose virto skaitmeniniu 12,3 colio įstrižainės ekranu.
Toks sprendimas tuo metu buvo prieinamas net ne visuose „premium“ segmento modeliuose, todėl specialistai jį įvertino itin palankiai, o prestižiniuose „What Car? Car of the Year Awards“ apdovanojimuose 2017-aisiais antrosios kartos „i-Cockpit“ nugalėjo geriausios technologijos nominacijoje.
Automobilių žurnalistė Dina Sergijenko atkreipia dėmesį, kad mažo vairo ir prietaisų skydelio virš jo derinys – puiki gamintojo ergonominė iniciatyva „pririšant“ savo vairuotoją prie konkretaus ženklo visiems laikams. Jos teigimu, ne paskutinėje vietoje ir stilius: automobilis tiesiog atrodo moderniau ir geriau, kai vairas – mažesnis, neužstoja kitų salono elementų ir pernelyg nekrenta į akis.
„Žinoma, kiekvieno patirtis yra subjektyvi, bet kiek teko vairuoti mažesnius vairus turinčių automobilių, kuriuose prietaisų skydelis yra virš vairo, teko pastebėti, kad šitaip – labiau ilsisi nugara, mažiau vargsta rankos, nebelieka vairo užstojamų prietaisų skydelio dalių, kur gali slėptis ir svarbūs parodymai“, – vardija „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narė.
Anot žurnalistės, ilgesnį laiką pavairavęs tokį automobilį žmogus netruks pajusti įsėdęs į tą, kuriame vairas įprasto dydžio, kad šis – nepatogus, ir norės grįžti prie mažesnio.
„Galiausiai, panašu, kad manevruoti mažesniu vairu gerokai patogiau, mat rankoms tenka nukeliauti mažesnį kelią tada, kai vairas sukamas. Ypač, kai tai daroma greitai. Teko sutikti ir nemažai automobilių ekspertų, kurie teigiamai vertino tokį gamintojo sprendimą“, – sako D. Sergijenko.
Koncepcijos evoliucija
Naujausiuose „Peugeot“ modeliuose jau galima išvysti tolimesnę „i-Cockpit“ evoliuciją: įdiegtas 3D matmenų skaitmeninis prietaisų skydelis, centrinio ekrano dydis išaugo iki 8 arba 10 colių įstrižainės, išmaniąsias įrenginių programėles galima valdyti ekrane be laido, o per „Bluetooth“ sąsają vienu metu prijungiami du telefonai.
Po centriniu ekranu išsaugoti pagrindinių funkcijų aktyvavimo mygtukai, tapę šiuolaikiškais liečiamaisiais – klientų apklausos Europoje ir Kinijoje rodo, kad šis sprendimas itin vertinamas vairuotojų.
Įtvirtinę šiuos pagrindinius salono sprendinius, „Peugeot“ inžinieriai taip pat skaičiavo sėdynių ir vairo kolonėlės padėties koregavimo atstumus, kad išsaugotų skirtingų sudėjimų vairuotojams tikro piloto kokono jausmą – didžiausias matomumas turi būti akių lygyje, o svarbiausi valdikliai – po ranka, reikalaujant mažiausio dėmesio atitraukimo.
D. Sergijenko paaiškina, kad tokie gamintojų vargai atsiperka, o tam, kad į automobilį įsėdę pasijustume lyg namie, dirba ištisi padaliniai. Jos teigimu, ergonomika arba tiesiog patogumas salone yra pirmas dalykas, kurį reikėtų vertinti renkantis automobilį.
„Konkretus pavyzdys: rinkomės automobilį ir jį būtinai reikėjo „pasimatuoti“ aukštaūgiam sutuoktiniui, kadangi aš – vidutinio ūgio ir man visuose modeliuose vairuotojo pozicija yra daugiau ar mažiau vienoda. O štai sutuoktiniui sėdus prie vairo paaiškėjo, kad gamintojo sprendimas neleisti sėdynės nuleisti žemiau – kertinis motyvas, kodėl vieną modelį teko pakeisti kitu.
Sėdint aukščiau matymo laukas taip pat atsiduria aukščiau, o tai reiškia, kad vairuotojo akys pakimba kone ten, kur prasideda priekinio lango viršų temdantys elementai“, – prisimena žurnalistė.
Jos teigimu, tai tik vienas pavyzdžių, o situacijų gali būti pačių įvairiausių. Pavyzdžiui, jeigu vairo kolonėlė valdoma tik viena kryptimi, vairuotojas negali pritraukti jos arčiau ar nustumti toliau – nepatogu tiems, kieno kojos ilgos. Netinkamoje vietoje įrengta pavarų svirtis gali reikšti, kad nori nenori už jos nuolatos kliūsi.
„Prastai apgalvotos dėtuvės daiktams, laikikliai puodeliams reikš, kad arba viską pamesi, arba visus daiktus laikysi vienoje vietoje ir turėsi, švelniai tariant, šiukšlyną salone“, – vardija D. Sergijenko.
Poveikį vairuotojams nustatė moksliškai
Todėl sukūrę pirmosios kartos „i-Cockpit“ koncepciją „Peugeot“ specialistai užsakė mokslinį tyrimą. Jo metu mokslininkų komanda atliko vairuotojų akių stebėjimus ir nustatė, kad važiuodami mieste per vieną valandą jie vidutiniškai nestebi kelio kiek daugiau nei 3 kilometrus.
Studijos metu vairuotojai atlikdavo po 25 identiškas maždaug 9 kilometrų keliones dėvėdami specialius akinius, kurie leido tyrėjams išanalizuoti, kur link būdavo nukreiptos akys vairuojant. Rezultatai parodė, kad vidutiniškai 7 proc. kelionės laiko į kelią nežiūrima.
Tokį rezultatą konvertavus į vienos valandos kelionę maždaug 45 km/val. greičiu gautume pribloškiančius 3150 metrų, kuriuos įveikiant vairuotojas žiūri bet kur, bet tik ne į kelią. Toks atstumas prilygsta beveik 113 krepšinio aikštelių ilgiui.
„Peugeot“ užsakė šį tyrimą, kad patikrintų „i -Cockpit“ koncepcijos efektyvumą, kai vairuotojui prietaisų skydelis matomas virš vairo. Vairuojant visureigį „Peugeot 3008“ laikas, kurį vairuotojų žvilgsniai buvo nukreipti į kelią, pagerėjo nuo 93 iki 95 proc.
Be to, nustatytas dar vienas koncepcijos privalumas saugumo srityje – vairuotojai tikrino greitį tris kartus dažniau nei kituose modeliuose, nes spidometras nuolat buvo jų akių lygyje.