Kai 1998-aisiais „Volkswagen“ koncernas įsigijo vieną garsiausių ir gerbiamiausių automobilių pramonės prekės ženklų „Bugatti automobilis S.A.S“, iškart pradėjo eksperimentuoti pristatydami kelias studijines naujų modelių versijas.
Įvairiose automobilių parodose publikai buvo pristatytas rafinuotas dviejų durų kupė „Bugatti EB 118“. Vėliau sekė keturių durų prabangaus sedano „EB 218“ eilė. 1999-aisiais buvo pristatytas „18/3 Chiron“ sportinis, dviejų durų automobilis. Kol galiausiai, tais pačiais metais, „Bugatti“ pademonstravo „EB 18/4 Veyron“, kuris ir tapo galutiniu atspirties tašku, serijinio modelio kūrimui.
2001-aiais „Volkswagen“ priėmė galutinį sprendimą kurti keliams skirtą „Veyron“ versiją. Pirmasis modelis, kuris galėjo važinėti keliais, buvo pristatytas 2003-aisiais, tačiau dėl tam tikrų techninių problemų, gamybos ir oficialaus pristatymo pradžią teko atidėti iki 2005-ųjų.
Ši „Veyron“ priešistorė puikiai iliustruoja tai, kad norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, tam kartais gali prireikti daugiau laiko, nei planavai. Būtent taip nutiko Radim‘ui Passer‘ui (Radim Passer), kuris nusprendė, kad savo asmeniniu „Bugatti Veyron“ nori padaryti tai, ko iki tol nepadarė niekas – skrieti viešo naudojimo keliu didesniu nei 400 km/val. greičiu.
Bandymą teko kartoti kelis kartus
Pirmąjį bandymą pasiekti didesnį nei 400 km/val. greitį R. Passer‘as nusprendė atlikti 2011-aisiais. Kadangi vienintelė vieta pasaulyje, kur jis legaliai galėtų tai padaryti, yra Vokietija, kurios greitkeliuose greitis yra neribojamas, reikėjo surasti tinkamą kelio atkarpą, taip pat atitinkamai paruošti ir patį automobilį.
Specialiai šiam bandymui automobilio savininkas subūrė komandą, kuri rūpinosi tinkamos kelio atkarpos suradimu ir geriausio laiko bandymo atlikimui nustatymu. Kai visas planas buvo sudėliotas, R. Passer‘as išvažiavo atlikti pirmojo bandymo.
Deja, jis buvo nesėkmingas. Jam pavyko pasiekti maksimalų 375 km/val. greitį, nes nepavyko aktyvuoti „Veyron“ maksimalaus greičio funkcijos. Po konsultacijų su „Bugatti“ paaiškėjo, kad dėl visko buvo kalta per žema oro temperatūra.
Po metų, 2012-ųjų gegužę, R. Passer‘as ir jo komanda grįžo į Vokietiją, tik šį kartą buvo rasta dar geresnė kelio atkarpa. Deja, tačiau ir vėl nepavyko aktyvuoti maksimalaus greičio funkcijos. Kaip paaiškėjo vėliau, dėl to buvo kalta pavarų dėžė.
Tačiau tai nesustabdė komandos. Sutvarkius ir automobilį pilnai paruošus dar vienam bandymui, komanda į Vokietiją grįžo 2015-ųjų metų gegužę. Prie vairo sėdėjęs R. Passer‘as atliko kelis bandymus ir užfiksavo tai apie ką svajojo – viršyta 400 km/val. riba ir tai buvo pasiekta bendro naudojimo kelyje.
Šis rekordas išsilaikė iki praėjusių metų, kai nuvykusi į Jungtines Amerikos Valstijas, „Koengigsegg“ komanda su „Agera RS“ modeliu užfiksavo net 447 km/val. greitį. Kad ir kaip bebūtų, tačiau R. Passer‘as ir jo „Vayron“ istorijoje vis tiek išliks pirmieji, kuriems viršyti 400 km/val. greitį bendro naudojimo keliuose pavyko pirmiesiems.