Birželį Vilniaus Vingio parke įvykęs kaskadininkų šou „Skraidantys automobiliai / Flying cars“ sulaukė ne tik sporto entuziastų, bet ir sporto profesionalų dėmesio – renginio metu buvo užfiksuoti trys pasaulio rekordai. Todėl organizatoriai netruko paskelbti apie antrąjį renginį, kuris rugsėjo 20 d. 17 val. vyks Kaune, S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome.
Triukų sferoje filmuoti ir laidos apie geriausią Lietuvos kaskadininką ir šių renginių iniciatorių bei triukų atlikėją Jurijų Risnovskį kurti atvyksta „Discovery Channel“ komanda.
Tuo tarpu kaskadininkų šou „Skraidantys automobiliai / Flying cars“ organizatoriai siūlo paskaityti interviu su J. Risnovskiu.
– Kiek metų Jus domina ši veikla – tokių įspūdingų automobilių kaskadininkų šou organizavimas? Kodėl susidomėjote automobilių kaskadininkų menu?
– 2001-aisiais viskas prasidėjo nuo renginio „Lietuvos Ekstremalai", kai realizavome projektą – „Mirties kilpa automobiliu“. Daugelį metų organizavom „Bulių kautynes“ – automobilių lenktynes be taisyklių. Po kelių metų buvo įsteigta Tarptautinė kaskadininkų asociacija ir teko visą dėmesį sukoncentruoti į Lietuvos kaskadininkų veiklos koordinavimo darbą bei „Live Stunt Show“ organizavimą. Kadangi turiu taisyklę – „daryk tai, ko kiti nesugeba, bet daryk geriau už visus arba nedaryk visai“, teko ieškoti naujų idėjų renginiams, todėl dabar turim analogų neturinčią didžiausios apimties sferą važinėti automobiliais.
– Kokios charakterio, būdo savybės reikalingos geram automobilių kaskadininkui? Kokio fizinio pasiruošimo reikia šiam sportui?
– Vaikystėje lankiau sportinę gimnastiką. Manau, tai ir lėmė mano pasirinkimą. Užlipdavau ant sienų, stogų, medžių, pastatų – ten, kur kiti vaikai negalėjo užlipti (šypsosi – aut. past.). Akrobatai, gimnastai, kovinių sporto šakų atstovai – pirmieji kandidatai tapti kaskadininkais. Žinoma, norėdamas atlikti auto-moto triukus, turi išmokti vairuoti techniką kaip tikras lenktyninkas. Aišku, yra kaskadininkų kategorija, kuriems reikia tik kruopštaus pasiruošimo ir šaltakraujiškumo tam tikriems triukams atlikti.
– Birželio 14 d. Vingio parke įvykusiame pirmajame „Skraidantys automobiliai / Flying cars” renginyje buvo pasiekti net trys pasauliniai rekordai, naujų rekordų sieksite ir šį kartą. Kuo Jums svarbūs pasaulinis rekordų pripažinimas, kodėl sportininkai ekstremalai siekia pasaulinių rekordų?
– Važiavimą sferoje automobiliu aš prilyginu žmogaus skrydžiui į mėnulį. Žmonės nuolat bando kažką naujo. Aš irgi iš tų žmonių, kurie nuolat ieško naujų horizontų. Manau, tai ir yra tikrasis gyvenimo tikslas. O rekordų fiksavimas – tai neišvengiamas faktorius, kai esi pirmas arba geriausias. 2001-aisiais Vilniuje, Žalgirio stadione, pirmas pasaulyje padariau Mirties kilpą automobiliu. Pirmas ir vienintelis pasaulyje vairuoju automobilį vertikaliai sferoje. Skamba neblogai, ar ne!!!
– Vilniuje sferoje atlikote vertikalių 12 kilpų, kodėl sustojote?
– Manau, galima apsukti ir daugiau ratų, bet sveikata, nesant būtinybei, nerizikuojama. Tai buvo didelis krūvis organizmui: vestibiuliariniam aparatui, vidaus organams ir stuburui. Planavau apsukti dešimt ratų. Prireikė dviejų ratų ištaikyt progai atlikti manevrą trajektorijos pakeitimui. Ratas trunka 2 sekundes. Vieną sekundę iš šitų dviejų organizmas yra pusiau nualpimo būsenoj. Ir tik leidžiantis sąmonė vėl prašviesėja. O manevrą reikia atlikti kylant. Leisdamasis duodu nurodymą išeiti iš vertikalaus važiavimo, tada sekundės daliai netenku sąmonės. Ją atgavus, nurodymas manevrui vėl išnyra galvoje ir rankos juda reikiama kryptimi. Iš horizontalios trajektorijos pasiekti vertikalią yra daug paprasčiau nei po to iš vertikalios grįžti į horizontalią. Visų pirma, važiuojant horizontaliai, greitis mažesnis ir valdyti lengviau, kadangi nėra 7G perkrovos (horizontaliai iki 3.5G). Antra – po vertikaliųjų ratų organizmas pavargęs ir reakcija ties riba.
– Ar jus pykino darant kilpas?
– Po pirmų važiavimų visada sukasi galva. Vėliau galva sukasi mažiau ir po antro bei tolimesnių važiavimų stengiamės nebekreipti dėmesio į šį faktorių. Tiesiog atjungi šį pojūtį, kad galėtum susikoncentruoti. Sėdint keleivio vietoje, visi šie pojūčiai juntami mažiau: keleiviui tereikia susitelkti ties savo būsena, o vairuotojas turi slopinti išorinius veiksnius ir dar valdyti automobilį. Tai panašu į sąmonės padalijimą į dvi dalis: viena valdo automobilį, kita stebi organizmo būklę, tarsi įvertindama perkrovos lygį ir tuo pat metu slopindama šį poveikį.
– Ar jūsų mašina buvo kaip nors modifikuota šiam iššūkiui, pritaikyta triukams atlikti?
Iš mašinos išimta viskas, ką įmanoma išimti – reikia sumažinti automobilio svorį. Po maksimalaus automobilio palengvinimo buvo įdiegti apsauginiai lankai iš metalo ir sportinės sėdynės, taip pat – įrengti specialūs diržai.
– Kaip jaučiatės artėjant „Skraidančių automobilių – Double Twist" šou Kaune? Kaip kaskadininkai suvaldo jaudulį?
– Kadangi esu ne tik triukų atlikėjas, bet ir šio projekto vadovas, visų pirma galvoju, ar visi savo užduotis atlieka teisingai. Kaskadininkų darbas turi būti be klaidų, nes klaidos kartais gali kainuoti ir gyvybę. Suformavome tikrų profesionalų komandą, todėl jaučiuosi pakankamai ramiai. Tiesiog jais pasitikiu.