Tačiau ne tai svarbiausia – A. Čikotas siekia išsaugoti šiuos sovietinius automobilius, o jo kieme „kupriukų“ ir „zapukų“ kone trys dešimtys.
Į dantis nežiūri
Pirmą savo „Zazą“ A. Čikotas gavo dovanų. Kaunietis juokiasi – dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.
„Kai buvau 15-os metų, pirmąjį „Zazą“ padovajono dėdė. Iki tol turėjau mopedą. Tai sako, ką čia be stogo važinėsi. Tai perleido savo „Zaporožietį“ - padaužytą tokį, aplankstytą. Tai mes, vaikai, susitvarkėme ir Nemuno pakrantėse bandėme juos. Baigus universitetą sukilo nostalgija ir draugas rado „Zaporožietį“ su technine apžiūra. Kapeikas kainavo tai nuvažiavome pabandyti. Nusipirkome“, - apie pažintį su „Zazais“ pasakoja kaunietis.
Tačiau vienu ar dviem automobiliais A. Čikotas neapsiribojo.
„Ir tada prasidėjo – pradžioje vienas. Paskui detalių trūksta, tai nusipirkome antrą. Pradėjome ieškoti „kupriuko“, pradėjo siūlyti. Tada vėl detalių trūksta, tada koks geresnis pasitaiko - griekas nepirkti. Ir taip prasidėjo iki 30 mašinų kieme“, - pasakoja A. Čikotas.
Enciklopedija
Dabar kauniečio namų kiemas Kaune, Nemuno pakrantėje, pilnas įvairiausių „Zaz“ modelių, o pats A. Čikotas tiesiog vaikščiojanti „Zaz“ enciklopedija.
„Modeliai yra nuo 1961 metų iki 1991 metų. Mes jau neskaitome „Tauria“ - jos „Zaporožiečiu“ nevadiname. Detalės netinka ir variklis jau ne ten kur turi būti – gale. O štai pirmąjį 1961 metų modelį mes turime. Rusai, aišku, nieko naujo nesugalvojo, tai nukopijavo „Fiat 600“, truputį savo pridėjo ir išėjo toks motociklas su stogu“, - šypsosi vyras.
A. Čikotas nemirktelėjęs beria „Zaz“ istoriją. Iki 1969 metų buvo gaminamas „Zaz 965“, vėliau pradėtas gaminti „Zaz 966“, kuris nuo savo pirmtako nelabai daug skyrėsi.
„Dauguma detalių tiko. Rusas, kaip sakant, mašiną prie detalės taikė, o ne detalę mašinai. Ką turėjo, tą sudėjo“, - juokiasi vyras.
Tuomet prasidėjo trečios kartos - „Zaz 968“ - modelio gamyba. 1979 metais pradėtoi gaminti „Zaz 968M“ automobiliai.
„Tai modifikuotas automobilis, aušinimas geresnis padarytas, šiek tiek komfotiškesnis“, - skirtumus apibūdina A. Čikotas.
Į pirmųjų metų „Zazus“ buvo montuojami 750 kubinių centimetrų 23 AG galingumo varikliai. Vėliau variklių tūris padidintas iki beveik 900 kub. cm ir 30 AG. 1970 metais pasirodė 40 AG galingumo varikliai.
„Dar buvo eksportiniai variantai su dvikameriniu „Žigulio“ karbiuratoriumi. Toks variklis turėjo jau 45 AG. Ir toks skirtumas buvo vien dėl karbiuratoriaus“, – sako A. Čikotas.
Dabar tokie techniniai parametrai švelniai tariant kelia šypseną, tačiau ir iš tokios mašinos galima išspausti ne taip jau ir mažai.
„Aš buvau išvystęs ir 115 km/val greitį. Nuo kalno? Ne ne, lygioje vietoje, nes nuo kalno baisu. Jų pakaba tokia nestabili, kad ir lygioje vietoje, būna, žmonės apsiverčia. Bet šiaip pagal knygą jo kruizinis greitis yra apie 40 km/val. Rašo, kad maksimumas yra 80 km/val. Bet jei lėksi, tai valandą jis važiuoja, o dvi valandas turėtų stovėti, nes oro aušinimas. Sudėtinga“, – sako A. Čikotas.
Dauguma stovi kieme
Sunku apskaičiuoti, kiek „Zaporožiečių“ yra belikę Lietuvoje. Viena aišku, kad dauguma jų yra Kaune.
„Sakyčiau, kad didžioji dauguma yra mano kieme – juokasi A. Čikotas, – O šiaip gal yra vyresnių žmonių, kurie šiems automobiliams jaučia nostalgiją ir dar turi. Mes bendraujame forumuose, detalėmis keičiamės. Tai dar kažkiek tų žmonių yra, bet turbūt šiuos automobilius kiek normalesnės būklės galima ant kelių rankų pirštų suskaičiuoti“.
Jei kadaise „Zaporožiečiai“ buvo kone atiduodami, tai šiandien jų kaina nepalyginamai didesnė. Pavyzdžiui, atnaujintas 1966 metų gamybos „Zaz 965“ modelis kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų.
„Jau šiai dienai jie yra nepigūs. Kaip prie ruso sakydavo, tai tokį automobilį už bonką galėjai gauti“, – juokiasi A. Čikotas.
Su draugais kaunietis įkūrė „Zaz klubą“. Dabar idėjinis vadas liko tik jis vienas. Tačiau tai kauniečio negąsdina.
„Visi sakydavo: ai „Zaporožietis“ yra pati paprasčiausia mašina. Mes, trys draugai, susėdome ir įkūrėme „Zaz“ klubą. Norėjome įrodyti, kad nėra jau taip blogai su tais „Zaporožiečiais“. Dabar iš tų pradininkų likau aš vienas. Kiti atsiribojo nuo veiklos, o aš vis dar tęsiu užsibrėžtą tikslą ir sakau, kad „Zaporožiečiai“ dar gyvuos. Taip ir palaikome tą tradiciją“, – šypsosi A. Čikotas.