„Pastaraisiais metais dviratis net tik vis labiau įsitvirtina kaip viena populiariausių lietuvių laisvalaikio leidimo formų, bet ir kaip transporto priemonė, kuria keliaujama į darbus ir iš jų, susitikti su draugais ar kolegomis. Vien sostinėje, Vilniaus savivaldybės duomenimis, dviratininkų dalis tarp visų eismo dalyvių miesto centre išaugo nuo 0,2 proc. 2003 metais iki 7,5 proc. pernai. Kartu auga ir Lietuvos miestų dviračių kultūra, po truputį panašėjanti į egzistuojančią Vakarų Europoje, – pranešime spaudai sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje generalinis direktorius, ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse valdybos narys Saulius Jokubaitis.
Jis pabrėžia, jog norint, kad dviratis taptų ne tik ekologiškiausiu ir sveikiausiu, bet ir saugiausiu šalies gyventojų pasirinkimu keliaujant, svarbu toliau ugdyti važinėjančių dviračiais sąmoningumą.
„Dviratininkų ir visų eismo dalyvių saugumas labai glaudžiai susijęs su kultūringu važiavimu, – sako S. Jokubaitis. –Kai jaučiama atsakomybė ne tik už save, bet ir visus aplinkinius, demonstruojama pagarba tiek pėstiesiems, tiek automobilių vairuotojams, siekiama abipusio supratimo, važiuojama ne tik laikantis formalių kelių eismo taisyklių, bet ir garbingo važiavimo dviračiu principų, tuomet gatvėse, keliuose ir ant šaligatvių visi gali jaustis daug saugiau. Panašu, kad dviratininkai Lietuvoje kasmet vis geriau tai supranta ir tampa pavyzdžiu visiems eismo dalyviams.“
Unikaliame dokumente sakoma, kad tikrai kultūringas dviratininkas ne tik laikysis bendrųjų eismo taisyklių, rūpinsis savo ir kitų eismo dalyvių saugumu, bet ir bus aiškiai matomas kelyje, dėvės specialią liemenę, ryškius atšvaitus, perėją kirs tik pėsčiomis, pro kiekvieną pėsčiąjį pravažiuos panašiu greičiu, kokiu jis juda, įspės pėsčiąjį, kad artėja. Toks dviratininkas taip pat bus mandagus – iš jo neišgirsi šūkavimų ar užgaulių replikų, nepamatysi įžeidžiančių gestų. Savo dviratį jis visuomet naudos pagal paskirtį, nepaliks jo bet kaip numesto ar prirakinto, ten, kur jis galėtų trukdyti kitiems.
„Manifeste aprašomų džentelmenų ir damų ant dviračių kasmet į Lietuvos miestų gatves išvažiuoja vis daugiau, tik, galbūt dėl to, kad jie važinėja tvarkingai, nesukelia incidentų, į juos ne visuomet atkreipiame dėmesį ir pastebime“, – sako S. Jokubaitis. „Vis tik svarbiau, kad didėjantis kultūringų dviratininkų skaičius atsispindi saugaus eismo statistikoje“.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, eismo įvykių, kurių kaltininkai dviratininkai, šalyje sumažėjo nuo 532 2002 metais iki 174 pernai. Praėjusiais metais dviratininkų sukeltų eismo įvykių dalis buvo mažiausia per visą 15 metų laikotarpį, kai tokie duomenys yra fiksuojami. Be to, statistika rodo, kad dviratininkai iš visų eismo dalyvių sukelia mažiausiai avarijų.
S. Jokubaitis džiaugiasi, kad Lietuvos gatvėse taip pat mažėja manančių, neva, dviratininkai gali važiuoti kaip nori, o kelių eismo taisyklės jiems negalioja.
Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad dviratininkams draudžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jei yra įrengti dviračių takai, taip pat važiuoti magistralėmis ir greitkeliais, važiuoti dviračiu nelaikant bent viena ranka vairo, vežti keleivius, jei nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų, vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie gali trukdyti kitiems eismo dalyviams, būti velkamiems kitų transporto priemonių, važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones, važiuoti pėsčiųjų perėjomis. Važiuoti keliu leidžiama ne jaunesniems kaip keturiolikos metų amžiaus asmenims, važiuojantiems su tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu su atšvaitais. Važiuojamąja dalimi važiuojantis dviratininkas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.