Kur galima slysti automobiliu šonu ir nerizikuoti likti be pažymėjimo?

Daugelis vairuotojų gali susidurti su tokia situacija kelyje, kai automobilio suvaldyti nepavyks, jei jis prieš tai bus neišugdęs reflekso pajusti, kad mašina slysta, ir nežinos, ko reikia imtis tokiais atvejais. Ir nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad automobilio valdymo įgūdžius reikia pasitikrinti nuošalesnėje stovėjimo aikštelėje per petį žvalgantis, ar neatvažiuoja policijos pareigūnai, mokytis valdyti automobilį nesunkiai galima ir legaliai, teigiama pranešime žiniasklaidai.

Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje buvo įkurti net penki autodromai su slidžiomis dangomis, kuriuose įrengtos dinamiškos trasos bei speciali technika, net ir karščiausią vasaros dieną galinti sukurti tokias sąlygas, kokios būna atokiame užmiesčio kelyje, sinoptikams perspėjus apie plikledžio pavojų. Ir jeigu tokių centrų atsiradimo pradžioje dalis vairuotojų į juos žvelgė skeptiškai, šiandien, pasakoja Mindaugas Ramonas, Klaipėdos sektorinio praktinio mokymo centro ir autodromo vadovas, kiekvieną dieną netrūksta darbo.

Įgūdžių tobulinti čia nuolatos atvažiuoja tolimųjų reisų vairuotojai, kuriems mokymasis ant slidžių dangų bei sudėtingomis eismo sąlygomis privalomas tam, kad jie gautų vadinamąjį „95 kodo“ pažymėjimą. M. Ramonas neslėpė, kad ypač didelį įspūdį turima vairuotojų mokymo bazė palieka Lietuvoje įsidarbinusiems užsieniečiams, kurie savo šalyse tokių centrų, kaip įsikūręs Klaipėdoje, jie nėra matę.

„Be to, vienas, pasimokęs valdyti automobilį mūsų centre, dažniausiai apie patirtį papasakoja kažkam kitam. Taip ir ateina žmonės, išgirdę rekomendaciją pamėginti“, – neslėpė pašnekovas.

„Apgauna“ ir modernius automobilius

Bene didžiausią naudą tokie autodromai duoda tiems vairuotojams, kurie vairuotojo pažymėjimą įgijo egzaminą „Regitroje“ išsilaikę šiltuoju metų laiku, o kaip vairuoti tada, kai keliuose pilna sniego, nė neįsivaizduoja – vairavimo instruktoriai jiems tai paaiškina teoriškai, tačiau praktikoje tas žinias pritaikyti pavyksta ne kiekvienam. Po to, ironizuoja M. Ramonas, ir būna taip, kad kelias tiesus, o grioviai pilni automobilių, nes žmonės neįsivaizduoja, kaip teisingai važiuoti per plikledį.

„Pavyzdžiui, sako žmogus, kad jo automobilio priekiniai ratai yra varantieji, tad jeigu mašina pradėjo slysti, reikia spausti akceleratorių ir jis „ištrauks“. Taip, galbūt tas pavyks ant asfalto ar kitos dangos, tačiau ant plikledžio atvirkščiai – svarbu ratams neleisti prasisukti“, – skirtumą nurodė patyręs specialistas.

Autodromuose esanti įranga leidžia sukurti žiemiškas sąlygas bet kada, kai tik to prireikia. Atkeliavę pasitikrinti vairavimo įgūdžių ar juos patobulinti gali pasitreniruoti, kaip reikėtų elgtis, jei nuosavas automobilis pradėtų slysti, ir ką daryti, kad jis vėl būtų valdomas.

„Žmonės išmoksta, kaip išvengti slydimo, kaip jį kuo greičiau nutraukti, kada sukibimas yra geriausias, kiek sukti ratus ir t.t. Aišku, šiuolaikiniai automobiliai apginkluojami moderniomis technologijomis, ištaisančiomis vairuotojų daromas klaidas, ir, atrodytų, mokytis nereikia, nes viską padarys pati mašina. Bet mes ir moderniausią įrangą sugebame „apgauti“ – išprovokuojame slydimą ir, nori nenori, tenka čiupti už vairo ir sugrąžinti automobilį į kelią“, – juokėsi pašnekovas.

Be to, pabrėžė M. Ramonas, treniruojantis lavinamas ir reakcijos laikas: tai yra, kaip greitai vairuotojas pajunta, kad mašina slysta, ir imasi veiksmų tam suvaldyti. Anot specialisto, reaguoti kuo greičiau taip pat labai svarbu, mat kuo ilgiau automobilis slysta, tuo sudėtingiau jį būna suvaldyti, ir atvirkščiai.

„Jei tik greitai nesiimsi veiksmų, žiūrėk, jau ir stovėsi kur nors apsisukęs ar dar blogiau – griovyje. Todėl vairuotojai autodrome pasimokę, kaip reikia elgtis, išmokę reaguoti greitai, vėliau, realiame kelyje pakliuvę į analogišką situaciją, jau turi išugdytus refleksus, ką ir kaip daryti“, – tikino pašnekovas.

Atkeliauja net patyrę

M. Ramonas įsitikinęs, kad nesvarbu, koks profesionalus vairuotojas bebūtumei, situacijų, kai automobilis tampa nevaldomas, pasitaikyti gali kiekvienam. Tad jo nestebina tendencija, kad kartais į autodromus užsuka ir profesionalai, per metus nuvažiuojantys dešimtis tūkstančių kilometrų įvairiausiomis sąlygomis.

Pavyzdžiui, gegužės 31– birželio 1 dienomis Klaipėdos autodromo trasose automobilių valdymo įgūdžius pasitikrins dešimtys žurnalistų ralio „Viada Press rally“ dalyvių, tarp kurių kasmet pasitaiko ir Lietuvos automobilių sporto žvaigždžių, ir saugaus vairavimo ekspertų.

„Nors jie ir patyrę vairuotojai, mes pasistengiame jiems parodyti išties sudėtingų situacijų. Ir tuomet bando jie ant slidžių dangų kuo greičiau stabilizuoti automobilį, neįpulti į vandenį purškiančius fontanus, užsitikrinti kuo geresnį trasos įveikimo laiką. Koks geras bebūtum, sudėtingų momentų kelyje gali pasitaikyti visiems“, – pabrėžė pašnekovas.

M. Ramonas pasakojo, kad užsuka ne tik pavieniai vairuotojai: unikalia galimybe pasinaudoti dažnai nusprendžia ir vairavimo mokyklos, surenkančios visus savo mokinius ir atvažiuojančios dienos praleisti ypatingose treniruotėse. Slidžios dangos vilioja ir sunkvežimių, autobusų vairuotojus, kurie čia atkeliauja mokytis manevravimo su stambių gabaritų technika. Galiausiai, akcentavo žinovas, atkeliauti mokytis galima net nebūtinai turint nuosavą automobilį – mokytis valdyti slydimą galima ir su autodromo turimais modeliais.