Lietuviai ruoš profesionalius sportinių automobilių mechanikus

Nors Nepriklausomoje Lietuvoje automobilių sportas skaičiuoja 25-tus metus, tačiau didžioji dalis mūsų šalies šio sporto mechanikų – vis dar savamoksliai. Tačiau situacija keisis nuo šio rudens, kai Kauno technikos kolegija (KTK) bendradarbiaudama su komanda „Juta racing“ pradės rengti šios srities profesionalus.

Lietuvos automobilių sporte esantį profesionalių mechanikų badmetį ketina nutraukti KTK ir „Juta racing“ bendradarbiavimo dėka atsiradusi nauja sportinių automobilių paruošimo ir eksploatavimo specialybė. Kolegijos studentams bus atviri „Juta racing“ garažai, kuriuose jie galės išbandyti save prižiūrimi komandos meistrų. Studentams bus atviri „Juta Racing“ komandos garažai, kuriuose jie galės išbandyti save prižiūrimi komandos meistrų. „Juta Racing“ atstovai aktyviai padės rengiant baigiamuosius darbus. Būsimiems profesionaliems mechanikams paskaitas skaitys bei užsiėmimus ves daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Vytautas Švedas, buvęs garsus lenktynininkas, automobilių sporto treneris Audrius Gelžinis ir daugelis kitų šios srities profesionalų. „Juta racing“ atstovai padės rengiant baigiamuosius darbus, dalyvaus komisijose ginant juos.

A. Gelžinio teigimu, dabartinė situacija, kai trūksta vietinių profesionalių mechanikų, verčia daugelį komandų samdytis šios srities specialistus iš užsienio valstybių, o tai dar labiau padidina ir taip brangaus sporto kaštus.

„Kol kas Lietuvoje dauguma mechanikų yra savamoksliai, o Vakarų Europoje situacija yra visiškai priešinga. Pavyzdžiui, Anglijoje ir Vokietijoje yra po 6-8 universitetus, kur ruošiami profesionalūs mechanikai. Jie yra vadinami inžinieriais, kadangi turi skirtingas funkcijas – padangų inžinierius, važiuoklės inžinierius, variklio duomenų analizavimo inžinierius ir t.t. Žinoma, Lietuvoje rinka yra per maža ir nėra tiek didelių komandų, todėl bus rengiami universalūs mechanikai, kuriems bus atviri visi „Juta racing“ garažai. Čia jaunieji specialistai stažuosis ir kaups patirtį dirbdami su mūsų profesionaliais mechanikais. Tai bus didelis kokybinis žingsnis pirmyn“, - optimistiškai nusiteikęs sako A. Gelžinis.

Pasak „Juta racing“ komandos vadovo, norint tapti geru mechaniku, pirmiausiai reikalingas didelis noras ir aistra šiai sporto šakai bei technikai.

„Ieškodami mechanikų į savo komandą, visada žiūrime, ar jis turi aistrą šiai sporto šakai. Juk nepriversi žmogaus tuščiu skrandžiu dirbti ir nemiegoti naktimis, kai yra ruošiamas automobilis lenktynėms ar jų metu. Mechaniko darbo laikas neribotas, todėl jam tikrai turi patikti tai, ką jis daro. Žinoma, mechanikas turi būti labai kruopštus žmogus. Jis negali kažko nepastebėti, nepadaryti iki galo ar neužsukti vieno varžto. Jei mechanikas kažką pražiopso – tada jis nieko vertas. Bet kokia mechaniko klaida automobilių sporte gali kainuoti labai brangiai – nuo prarastų sekundžių ar minučių iki sukeltų avarijų ir labai skausmingų lenktynininkų traumų. Sportininkai visiškai turi pasitikėti mechanikais ir ramiai sėsti už bolido vairo, žinodami, kad prieš tai automobilį tvarkę žmonės yra profesionalai, nepadarė jokių klaidų, o jis galės važiuoti maksimaliu tempu. Čia vietos klaidoms nėra“, - mechaniko darbo specifiką nusako A. Gelžinis.

Nors A. Gelžinio komandoje yra nemažai ilgametę patirtį turinčių mechanikų, tačiau jų žinios nuolat naujinamos, o komandą konsultuoja geriausi pasaulinio lygio specialistai.

„Komanda turi 3-5 etatinius mechanikus, kurie nuolat rengia automobilius, prižiūri juos. Lenktynių metu mechanikų reikia 2-3 kartus daugiau. Visgi, jei norime kovoti dėl aukščiausių vietų ne tik Lietuvoje ir nestovėti vietoje, turime kviestis ir pasaulinio lygio mechanikus, kurie mus konsultuotų, padėtų rengti automobilius. Tokių profesionalų vienos darbo dienos kaina 300-500 eurų ir jie to tikrai verti. Lietuvoje mechanikų algos, žinoma, mažesnės. Tačiau po truputį atsiranda tokių, kurie dirba ir pasaulinėje rinkoje. Žinau lietuvių, kurie dirba Formulėje 1 komandoje, kitas – Belgijoje aptarnauja „Volkswagen WRC“ automobilį. Keletas nuolat dirba Anglijoje. Tikiuosi, kad ši studijų specializacija padės greičiau karjeros laiptais kopti ir daugeliui kitų“, - viliasi A. Gelžinis.

Ralyje ir lenktynininkas turi būti mechaniku

A. Gelžiniui pritaria ir daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Vytautas Švedas, kurio teigimu, šioje techninėje sporto šakoje be mechanikų profesionalumo siekti aukštų rezultatų neįmanoma.

„Automobilių sportas – techninė sporto šaka, o mūsų pagrindinis įrankis siekti pergalėms yra automobilis, todėl savaime suprantama, kad norint laimėti, neužtenka vien gero piloto. Komandoje turi būti profesionalūs mechanikai, kurių kruopštumas, greitis, dažnai nestandartiniai, bet labai gerai apgalvoti sprendimai leistų sportininkams siekti maksimalių rezultatų, nerizikuojant savo ir kitų saugumu. Iki šiol dauguma mechanikų žinias įgydavo iš lūpų į lūpas arba mokydamiesi iš savo klaidų. Tai nėra blogai, tačiau kartais klaidos gali kainuoti labai daug, todėl mokytis Kauno technikos kolegijoje iš dėstytojų, bei specialistų – šios srities profesionalų, leis aukštus rezultatus pasiekti kur kas greičiau“, - teigia lenktynininkas.

V.Švedo teigimu, ralyje geras, patikimas mechanikas, žinantis, kaip sutvarkyti ir atlikti darbą kaip įmanoma greičiau ir geriau, yra aukso vertės.

„Kiekvienose lenktynėse serviso darbų atlikimo trukmė yra griežtai apribojama. Mes turime 15, 20 ar 45 minutes, per kurias reikia atlikti ir sutvarkyti viską. Natūralu, kad važiuojant maksimaliu tempu sportinio automobilio detalės dėvisi daug greičiau, reikia keisti stabdžių kaladėles, patikrinti turbiną ir t.t. Jei to komanda nespėja padaryti per numatytą laiką – ji gauna laiko nuobaudą arba išvažiuoja atgal į greičio ruožus ne visiškai sutvarkytu automobiliu, - tai gali kainuoti labai brangiai“, - sako jis.

Sportininko teigimu, daug žinių turi turėti ir lenktynininkas bei šturmanas, kuriems kartais trasoje tenka patiems tvarkyti automobilį.

„Jeigu įvyksta gedimas greičio ruože, jį sutvarkyti reikia pačiam lenktynininkui ir jo šturmanui, todėl ir mes turime turėti specifinių žinių. Dažnai tenka pačiam ir garaže atsigulti po automobiliu ir atlikti kai kuriuos remonto darbus, padirbėti kartu su komandos mechanikais. Turiu jau 16-os metų sukauptą patirtį automobilių sporte, dirbau su įvairiais mechanikais, todėl šioje srityje žinau tikrai nemažai, mačiau įvairių darbo metodikų. Dabar daug darbų galiu padaryti pats. Tačiau aš visiškai pasitikiu savo komandos mechanikais, kurie yra profesionalai. Aš dirbu savo darbą, o jie savo. Mes visi esame viename laive ir jei laimime rungtynes, tai jas laimi ne tik Vytautas Švedas, bet visa komanda“, - profesionalios komandos svarbą pabrėžia V. Švedas.