Dėl žmogiškų klaidų įvyksta apie 90 proc. avarijų, bet jau dabar yra šiuolaikiškų būdų, kaip palengvinti vairuotojo darbą. Itin populiarėja automobiliuose diegiamos keletą pagalbinių funkcijų sujungiančios pažangios sistemos.
Pavyzdžiui, „Citroën C5 X“ modelyje veikianti vairavimo magistralėse sistema palaiko važiavimo greitį ir neleidžia nukrypti nuo pasirinktos eismo juostos. Rankas vis dar reikia laikyti ant vairo, tačiau trumpam budrumą praradęs vairuotojas tikrai niekada neatsidurs priešingoje eismo juostoje.
Dirbtinis intelektas veikia vis patikimiau
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto profesorius Vidas Žuraulis sako, jog pereinant prie autonominio valdymo eismo saugumo situacija pastebimai keičiasi. Jau dabar absoliuti dauguma naujų automobilių turi dalinio autonominio valdymo sistemas.
Taip pat dedamos vis didesnės pastangos, kad jos patikimai ir sklandžiai veiktų net be vairuotojo įsikišimo. Analizuojami dideli kiekiai informacijos, o optimaliems sprendimams rasti bei įgyvendinti pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas.
„Vis plačiau taikoma vaizdų analizė pasitelkiant dirbtinį intelektą. Algoritmai vystomi jau senokai – sistemos nuolatos išbandomos ir pildomos. Kompiuterių sparta auga, o patys algoritmai taip pat tampa paprastesni. Visos technologijos rutuliojamos taip, kad informacija būtų apdorojama kaip įmanoma greičiau, juolab kad ir duomenų kiekis auga. Paprastai tariant, dirbtinis intelektas ima veikti vis patikimiau“, – komentuoja mokslininkas.
Automobiliuose pamažu diegiamos ir įvairios papildytosios realybės technologijos. Tokia įranga neblaško vairuotojo, o pasirinkus tinkamą dizainą jos efektyvumas gali būti stebinantis. Tarkime, tiesiai ant priekinio „Citroën C5 X“ stiklo, vairuotojo akių lygyje rodomas projekcinio ekrano vaizdas yra perregimas ir tuo pat metu lengvai įskaitomas. Vienoje vietoje visą svarbiausią informaciją matančiam vairuotojui nereikia nusukti akių nuo kelio.
Virtualieji davikliai atpigins konstrukciją
V. Žuraulis pasakoja, kad tobulinant automobilius plėtojamos ir visiškai naujos sritys. Viena tokių – virtualieji jutikliai. Tai technologijos, kai panaudojant vos vieną daviklį tiksliai prognozuojami keli skirtingi parametrai.
Tuomet nereikia naudoti papildomų jutiklių, o konstrukcija tampa paprastesnė. Taip pat nebūtina montuoti aplinkos poveikiui jautrių detalių ten, kurs jas būtų sunku apsaugoti.
„Pavyzdžiui, kad nereikėtų pakaboje montuoti keleto skirtingų jutiklių, kiekvienam ratui galima įrengti vos po vieną. Tada nereikia įrengti daviklių apačioje prie stebulės, kur šlapia, patenka druskų mišinių ir nuolatos sklinda didžiuliai virpesiai. Aukščiau sumontavus vos vieną jutiklį, tiksliai numatomi virtualūs parametrai pakabos apačioje“, – dėsto pašnekovas.
Mokslininkas priduria, jog pakabų tobulinimas neatsiejamas nuo eismo saugumo. Anot jo, taip pat siekiama ne tik maksimalaus komforto, bet ir stabilumo kelyje. Remiantis automobilių inžinerijos pagrindais, didinant komfortą kenčia valdymo savybės, tačiau šiuolaikinės sistemos greitai leis išvengti kompromisų, o tai – svarbus pasiekimas.
Komunikacija atvertų naujų galimybių
V. Žuraulis priduria, kad, siekiant užtikrinti eismo saugumą, vis svarbesnė taps galimybė automobiliams keistis informacija. Jau dabar tokie gamintojai kaip „Citroën“ siūlo išmaniąsias paslaugas, kuomet automobilio navigacija realiuoju laiku gauna informaciją apie eismo sąlygas.
Ateityje ne mažiau svarbus turėtų būti ir tiesioginis apsikeitimas duomenimis artimaisiais kanalais. Tai leistų naują transporto priemonę labai greitai paruošti saugiai dalyvauti eisme.
„Automobiliai komunikuos tarpusavyje, keisis duomenimis su infrastruktūra, įskaitant atskirus kelio elementus ar netgi eismo reguliavimo įrangą. Kol kas tolimesnį progresą šioje srityje labiausiai riboja duomenų apsaugos problematika, tačiau gamintojai jai skiria daug dėmesio. Nauda akivaizdi – galima padidinti autonominio stabdymo sistemų efektyvumą, neleisti automobiliams lenkti pavojingose vietose ar mažinti greitį“, – aiškina profesorius.
Vairuotojai taps keleiviais
V. Žuraulis pastebi, kad jau dabar eismo saugumo situaciją keičia pažangios pastovaus greičio palaikymo ir avarinio stabdymo sistemos. Naujos technologijos gali savarankiškai įvertinti, koks greitis yra saugus staigesniame posūkyje. Mokslininko žodžiais, automobilių įranga, kuri ilgą laiką pateikdavo tik rekomendacinio pobūdžio pranešimus, dabar aktyviai įsitraukia į valdymą.
„Tai jau neišvengiama – pagalbinės sistemos vis labiau ims viršų, pamažu perims automobilio valdymą, o vairuotojas bus nustumiamas į šalį. Kylant autonomiškumo lygiui, ilgainiui visi taps keleiviais savo automobiliuose“, – ateities vaizdą iliustruoja mokslininkas.
Jis priduria, jog greta pažangiausių naujų technologijų nereikėtų pamiršti ir esminių dalykų. Pneumatinės oru užpildomos padangos gaminamos jau ilgiau nei 150 metų, tačiau jas tobulinančios įmonės iki šiol kasmet pasiūlo sprendimų, kurie pastebimai keičia dinamines charakteristikas.
„Daugiausia analizuojamos vidinės padangų deformacijos, o tam pritaikomi netgi integruoti pagreičių davikliai. Tuomet inžinieriai gali įvertinti, kokio lygumo kelio danga važiuojama, koks yra sukibimo lygis. Darbą palengvina ir ant priekinio stiklo įrengtos kameros. Specialistai atlieka kruopščią jų vaizdų analizę“, – komentuoja V. Žuraulis.