Unikalus dalykas
Pradėkime nuo kito galo. Yra viena su vairavimu susijusi profesija, kur moterų skaičius jau gerokai anksčiau aplenkė vyrus. Tai – troleibusų vairavimas. Unikalus dalykas, kad, tarkime, Kaune moterį už troleibuso vairo galima pamatyti dažniau nei vyrą.
Daugiau nei pusė troleibusų vairuotojų Kaune yra moterys, o persilaužimas, kai jos aplenkė vyrus, įvyko jau senokai.
„Kiek pasakoja pačios moterys, troleibusas joms patinka, nes tai – elektrinė transporto priemonė, nėra greitaeigė, yra saugi, ekologiška. Troleibusą nesudėtinga vairuoti. Seniau autobusai buvo tik su mechaninėmis pavarų dėžėmis, tuo tarpu troleibusuose pavarų perjunginėti nereikia. Troleibusą paprasčiausiai lengviau vairuoti, nes ir greitis mažesnis, ir valdyti paprasčiau“, – sako „Kauno autobusų“ atstovas Kamilis Doveika.
Pastaruoju metu pastebima tendencija, kad troleibusų vairuotojos perlipa į autobusus – išlaiko ne tik T, bet ir D kategorijos vairavimo egzaminus. Skaičiuojama, kad „Kauno autobusuose“ iki 10 proc. visų vairuotojų jau sudaro moterys.
„Dabar daugėja autobusų, jie naujesni, tai moterys jau nebevengia ir jų. Moterų prie autobusų daugėja kiekvienais metais ir dabar jau nėra tokios nuomonės, kad tai išskirtinai vyriškas darbas. Aš manau, kad lemia ir tai, jog atsiveria platesnės darbo galimybės. Troleibusą galima vairuoti tik miesto viešajame transporte, o autobusai yra ir tarpmiestiniai, ir tarptautiniai“, – sako K. Doveika.
Be to paaiškėjo, kad moterys vairuotojos profesiškai lenkia vyrus.
„Moterys atsakingiau ir saugiau vairuoja transporto priemones. Netgi mažiau įvykių fiksuojama, kai vairuoja moterys. Vyrai už vairo ir drąsesni, gal kiek pervertina savo galimybes, o moterys visada vairuoja komfortiškai, saugiai, stabiliai. Taip pat mažiau pasitaiko ir darbo nusižengimų. Moterys tikrai atsakingesnės darbuotojos“, – sako K. Doveika.
Taksisčių – mažai
Tuo tarpu kitose automobilizmo srityse situacija yra kardinaliai priešinga – moterų yra absoliuti mažuma. Tarkime – taksi vairuotojų darbas. Skaičiuojama, kad moterų daugėja, tačiau daugėja itin lėtai, o jų skaičius yra labai mažas.
„Galima skaičiuoti, kad iš visų Vilniaus taksi vairuotojų moterys sudaro apie du procentus. Manau, kad ne daugiau. Moterų taksi vairuotojų būdavo ir tarybiniais laikais, tačiau tai yra išimtis, o ne taisyklė“, – sako Taksi paslaugų teikėjų asociacijos vadovas Ričardas Kriukovas.
„Tai specifinis darbas, ne visai moteriškas. Automobilis – uždara erdvė, o keleivių pasitaiko įvairių. Vieni būna blaivūs, kiti – nelabai. Kyla bereikalingų diskusijų. Gal rimtų konfliktų ir pavyksta išvengti, tačiau reikia būti psichologiškai pasiruošus bendrauti su įvairiais klientais. Jei kavinėje ar kituose darbuose aplink yra daugiau kolegų, tai čia automobilyje esi vienas“, – sako R. Kriukovas.
Jis pats vadovauja taksi įmonei, kurioje dirba ir moterys.
„Nėra jokio skirtumo tarp to, kaip dirba vyrai ir kaip moterys“, – konstatuoja R. Kriukovas.
Kartais pranoksta vaikinus
Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla be kitų specialybių ruošia ir automechanikus. Čia mokosi apie 900 vaikinų. Pasitaiko ir merginų, tačiau jų – vos kelios.
„Yra jau baigusių, gal kokios šešios. Šiuo metu mokosi dvi. Per priėmimą klausiame, kokia yra motyvacija ir kodėl jos pasirinko šią specialybę.
Dažniausiai merginos renkasi elektromechanikės specialybę. Jos puikiai išmano fiziką ir šiuolaikiniai žmonės žino, kad kompiuteris yra labai svarbus dalykas, o jų darbas nebus toks, kad reikės ratus kilnoti. Jos žino, kad galės dirbti tvarkingą darbą“, – DELFI sako Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Ona Keršienė.
Nors merginų ir mažai, įvairiuose konkursuose jos niekuo nenusileidžia vyrams.
„Visus mes mokome apie automobilio sandarą, konstrukciją. Jos taip pat turi išmanyti ir važiuoklę, ir variklius. Elektromechanikas tai turi išmanyti, nes, jei nori kažką suremontuoti, kartais turi labai daug išardyti, kad pasiektum kokį vieną saugikliuką ir kitą reikalingą detalę. Viso to išmokstama, jei tik norisi.
Beje, specialistė pastebi, kad užsienyje mechanikių yra kur kas daugiau. Tuo tarpu Lietuvoje moteriai mechanikei darbą rasti kartais sudėtinga.
„Kartais kyla net tokių problemų, kad visi tualetai, persirengimo kambariai yra skirti vyrams, o merginoms nėra net tokių elementarių sąlygų. Todėl į bet kokį servisą tavęs nepriims – dėl vieno darbuotojo darbdaviai nenori įrenginėti atskirų kambarių, tualetų, kaip priklauso pagal darbo sąlygų reikalavimus.
Kol kas mes atsiliekame nuo Europos. Kiek teko keliauti po Europos šalis, tai ten merginų daug daugiau. Pavyzdžiui, tokia šalis, kur nebūtų galima tikėtis daug automechanikių merginų – Turkija. Mes kiekvienoje grupėje matėme po 8-10 merginų. Ir jos yra labai stropios ir geros mokinės, o mokykla jomis didžiuojasi. Jų laukia ir gamyklos, nes merginos labai kruopščiai ir dėmesingai surenka mazgus, detales. Už tai jos vertinamos“, – sako O. Keršienė.
Stereotipai vis dar įsišakniję ir priešingoje stovykloje. Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla taip pat ruošia ir siuvėjus. Šiuo metu šios specialybės nesimoko nė vienas vaikinas.
„Lietuvoje dar bendra visuomenės mąstysena yra nepakitusi ir mes mąstome, kad išmanyti apie automobilį ir mokėti jį valdyti yra vyriškas darbas. Ne kiekviena mergina ryžtąsi tokiam iššūkiui, kad eitų į profesinę mokyklą ir tarp visų vaikinų įrodytų, kad geba kažką padaryti“, – konstatuoja O. Keršienė.