Sausio 24 dieną, rašoma pranešime žiniasklaidai, abu projekto #iGo2Dakar dalyviai grįžo į Lietuvą, tačiau Dakaro išbandymus patyrusio automobilio dar neparodė. „Nissan Navara“ pradėjo kelionę per Atlanto vandenyną, iš Buenos Airių į Havrą, ir Europos krantus pasieks kovo mėnesį. Tada ištvermingasis pikapas keliaus per didžiųjų Lietuvos miestų „Nissan“ atstovybes, o projekto autoriai suks galvas apie naujus iššūkius. Tačiau šiandien jie šviežiai grįžę iš Pietų Amerikos ir sutiko pasidalinti įspūdžiais apie Dakaro maratoną ir daug nuotykių padėjusį patirti automobilį.
Viso – 12500 km
Vien Pietų Amerikoje, nuo Limos iki Buenos Airių, raudonasis „Nissan Navara“ įveikė aštuonis su puse tūkstančių kilometrų. Kelionėje iš Vilniaus į Havrą Prancūzijoje – dar 2 tūkstančiai, ir dar tiek pat laukia grįžtant atgal.
„Galiu patvirtinti, kad geresnio būdo išbandyti automobilį nėra. Europoje pamatėme, kaip „Navara“ elgiasi važiuojant greitkeliuose dideliu greičiu, o Pietų Amerikoje gavome visą vaivorykštę: dykumas, išdžiūvusias upes, kietą gruntą, 5 km aukštikalnes, purvynus, „fesh-fesh“ dulkes. Be to, manevringumą išbandėme milijonus žmonių, didžiules eismo spūstis ir siauras gatves turinčiuose miestuose: Limoje, Buenos Airėse“, – prisimena M. Plukys.
Tai geras išbandymas ne tik automobiliui, bet ir tam tikriems jo komponentams: „Valvoline“ alyvai, „Blue Print“ filtrams, bekelei skirtoms „Cooper“ padangoms. Pietų Amerikoje nė vienas šių komponentų problemų nekėlė, o tikslią būklę bus galima įvertinti automobiliui grįžus į Lietuvą, kai ateis laikas keisti alyvą ir filtrus.
M. Plukys gali būti vadinamas daugiausia nuotykių su „Nissan Navara“ patyrusiu lietuviu. Be kelionės Pietų Amerikoje, jis su tokiu pat „Navara“ pikapu dalyvavo lietuviškame „dakariuke“ – 60 valandų trukmės „4x4 Perimetro“ varžybose, aplankė daugelį renginių visose Baltijos šalyse.
Geriau už pikapą tik... pikapas
Daugelis Dakaro ekipažus lydinčių žurnalistų ekipažų savo antraisiais namais pasirenka pikapus arba labai didelius visureigius, kaip „Nissan Pathfinder“. Netgi oficialiose taisyklėse įrašyta, kad žurnalistų, komandas lydintys ir kiti pagalbiniai automobiliai privalo būti varomi keturiais ratais (šiai taisyklei yra kelios išimtys, kuriomis praktiškai niekas nesinaudoja).
Teoriškai, vietoje „Navara“ komanda galėjo keliauti kad ir su „Nissan Qashqai“ – toks automobilis pigesnis, o ir magistralėse komfortas didesnis. Tačiau pikapo privalumai geriausiai išryškėja bekelėje: palėtinta pavara ir įvairių diferencialų blokavimo galimybe #iGo2Dakar teko pasinaudoti ne kartą.
Kitas niuansas – bagažinė. Pikapas yra sukurtas tam, kad į jo bagažo skyrių būtų galima greitai įdėti ir išimti įvairiausius daiktus. Be to, ji labai talpi – „Navara“ viso Dakaro metu vežė ne tik abiejų žmonių bagažą, bet ir dalį sportinių automobilių atsarginių dalių.
Svarbiausia „Navara“ ypatybė, kaip pabrėžė M. Plukys, yra ištvermė ir patikimumas. Tuo jis įsitikino ne kartą.
„Dar iki kelionės žinojome, kad pikapas sukurtas kentėti, o nuotykiai Pietų Amerikoje tą tik patvirtino. Bolivijos aukštikalnėse išretėjus orui varikliui netrūko deguonies – priešingai nei mums. Netgi ištraukėme nuo kelio nulėkusius vietinius. Dykumose užtenka sumažinti padangų slėgį ir važiuoti jau galima bet kur. Važiuojant per aštriabriaunius akmenis – priešingai, slėgį reikia padidinti, kad neprakirstume padangų. Tankiai apgyvendintuose Pietų Amerikos miestuose didelis automobilis nėra toks patogus, tačiau kai kuriomis jų gatvėmis tik pikapu ar visureigiu ir įmanoma pravažiuoti – jos labai duobėtos, didelė prošvaisa būtina. „Navara“ mums dvi savaites buvo jaukiais ir nuotykių link vežančiais namais. Jeigu važiuosim į 2019-ųjų Dakarą, tai geresnio automobilio už pikapą tokiai kelionei neįsivaizduoju“, – apibendrino M. Plukys.
Kartu 8500 km įveikęs fotografas A. Laucius pabrėžė, kad jį nustebino pikapo komfortas – „Navara“ galinėje pakaboje yra ne tradicinės tokiems modeliams „lingės“, o moderni penkių svirčių pakaba. Be to, ji patobulinta „Old Man Emu“ komponentais – amortizatoriais bei spyruoklėmis.
„Kilometrai sukosi netikėtai greitai. Priekinė sėdynės labai patogi – prieš kelionę netikėjau, kad taip bus. Gale, žinoma, ne taip gerai. Vienos rozetės visiškai pakako, bet USB jungčių (jų buvo 5) galėjo būti ir daugiau – visada viską, ką tik turime, buvome prijungę. „Old Man Emu“ pakaba tai kosmosas, mes dukart pašokom į orą visais 4 ratais ir ką – nieko, jokio smūgio, jokio trenksmo. Žiauriai gera pakaba blogiems keliams, o ir ant asfalto automobilis puikiai valdomas. Dar pridėčiau, kad padangos labai geros. Ir reikia neklausyti, ką sako vietiniai – kartą strigome dėl klaidingos informacijos“, – prisiminė fotografas.