Teoriškai galiojanti tvarka atrodo taip: jei importuotojai į Lietuvą įveža 100 tonų padangų, tai per metus turi sutvarkyti 80 tonų padangų atliekų. Kita galimybė – mokėti taršos mokestį, kurį, logiškai mąstant, valstybė turėtų skirti padangų atliekoms utilizuoti ir kuris yra net kelis kartus didesnis.
Tačiau dalis padangų importuotojų į Lietuvą importuoja naujas padangas, bet valstybei apie tai nepraneša, todėl nieko ir nemoka. Paprastai sakant, dirba šešėlyje ir vargo nemato – juk sienų tai nėra.
Čia, be nesumokėtų mokesčių valstybei, atsiranda dar viena problema – tokios „pilkos“ padangos galiausiai atsiduria ten pat, kur ir skaidriai veiklą vykdančių importuotojų ir jas taip pat reikia utilizuoti. O skaidriai dirbančio verslo surenkamų lėšų nepakanka visoms atliekoms utilizuoti. Padangų kalnai didėja, sutvarkyti jų nėra kam – laukiam dar vienos Alytaus tragedijos, kad išsispręstų problema?
Socialiai atsakingas verslas negali ir neturi finansuoti šešėlio veiklos, tokiu būdu skatinant nelygią konkurenciją. Ją jau daug metų kelia „Padangų importuotojų organizacija“ ir turi ne vieną pasiūlymą, kaip ją būtų galima išspręsti.
„Mes skaičiuojame, kad rinkoje esanti maždaug kas dešimta padanga yra neapskaityta, tai yra įvežta „šešėlinio“ importo būdu. Viską galima pakeisti, tiesiog reikia daugiau ir aktyvios kontrolės. Reikia vykdyti aktyvius, išplėstinius ir kryžminius patikrinimus, skirti realias baudas už pažeidimus. Internete ir turgavietėse daugybė neapskaitytų padangų, prekyba jomis ten klesti. Reikėtų mesti pajėgas į tokias vietas, realiai bausti nesąžiningus pardavėjus, ir tai būtų motyvacija susitvarkyti“, – mano „Padangų importuotojų organizacijos“ vadovė Jekaterina Volkė.
Ji priduria, kad vykdant patikrinimus, einama lengviausiu keliu, nes tikrinami individualų tvarkymosi būdą pasirinkę importuotojai, kurie yra registruoti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje „gamta.lt“ turėtų būti pateikiamas visas besitvarkančiųjų sąrašas.
Deja, realybė tokia, kad dėl šios sistemos skaidriai veikiantis verslas sulaukia dar daugiau naštos ir dėmesio, o „šešėlis“, kurio, natūralu, šiame sąraše nėra, ir toliau lieka nebaudžiamas. Tai keista, nes šiais skaitmenizacijos ir technologijų laikais įvairių kontrolės priemonių yra pakankamai. Lietuvoje dirba begalė įmonių ir individualių asmenų, kurie turėtų sulaukti tikrintojų, bet tikimybė jų sulaukti yra itin maža.
Tačiau valstybė, panašu, visgi ruošia pakeitimus.
„Dėliojamės konkrečias priemones, tiek teisines, tiek kontrolės, ir tikrai orientuosimės į didesnę importuotojų lyderystę prisiimant visus įsipareigojimus, kurie kyla. Dabar pagrindinis tikslas, bendradarbiaujant tiek su mokesčių inspekcija, tiek su muitinės departamentu, „Regitra“ ir kitomis valstybinėmis institucijomis, kurios susijusios su šia sritimi, atrasti tuos efektyvius būdus, kaip suregistruoti visus prievolę turinčius objektus“, –naujausius planus, kaip kovoti su „šešėliu“, pristato Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.
Teoriškai tai reiškia, kad mokestinių prievolių nevykdantiems padangų pardavėjams ir importuotojams artėja liūdnos dienos.