Visi vairuotojai turėjo pateikti atsakymus į 30 teorijos klausimų. Devyniolika geriausiai pasirodžiusių teoriniame etape, varžėsi autodrome ant slidžių dangų išdėliotose dviejose slalomo trasose. O iš čia pasiektų rezultatų buvo atrinkti septyni, kurie keliaus į finalą Šiauliuose rugsėjo 24 dieną.
„Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurso taisyklėse numatyta, kad iš kiekvieno atrankos etapo į finalą patenka po septynis dalyvius. Jeigu tarp pirmųjų septynių nepatenka nei viena mergina, tuomet į finalą patenka geriausiai pasirodžiusi dailiosios lyties atstovė bei šeši aukščiausias pozicijas užėmę vyrai.
Aukščiausią poziciją Panevėžyje užėmė šeši vyrai, o geriausiai pasirodžiusi mergina liko devinta, tad į finalą keliauja šie vairuotojai: Justas Čeknys, Virginijus Bakanas, Kęstutis Pūkas, Redas Valaitis, Fredas Samas, Evaldas Grybė ir Kristina Kučinskaitė.
Pergalė – netikėta
Moterų įskaitos nugalėtoja K. Kučinskaitė kartu su draugu į „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkursą užsiregistravo netikėtai – penktadienį Panevėžyje vykusio „Neste“ žaidimo metu. Laimėti trečius metus vairuojanti mergina nesitikėjo ir specialiai varžyboms nesiruošė, tačiau tai nesutrukdė patekti tarp 19-os dalyvių, geriausiai pasirodžiusių teorijos etape, o finale užimti pirmą vietą tarp merginų ir 9-ą – tarp visų dalyvių.
„Jokiuose saugaus vairavimo mokymuose anksčiau nesu dalyvavusi, tačiau su draugu kartais pasivaržome slalomo varžybose“, - rodydama į draugą, kuriam nepavyko perlipti „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ konkurso teorijos kartelės, sakė Kristina. Ji samprotavo, kad patirtis slalome galėjo pagelbėti ir vairuojant „Toyota C-HR“ autodrome.
Netikėtumu savo pergalę vadino ir J. Čeknys, pasirodęs geriausiai tarp visų Panevėžio atrankos etape dalyvavusių vairuotojų.
„Konkursui specialiai nesiruošiau, tačiau pats kasdien domiuosi automobilių pasaulio naujienomis, organizuoju slalomo varžybas ir tokiose dalyvauju“, - teigė Justas, tapęs geriausiu Panevėžio vairuotoju ir pažadėjęs kautis dėl geriausio Lietuvos vairuotojo titulo.
Vyras pripažino esantis didelis „Alfa Romeo“ gerbėjas – pats kasdien vairuoja italų gamintojo 156 vadinamą modelį ir prisideda prie įvairių šios markės klubo organizuojamų renginių.
Didelė konkurencija
Panevėžio etapas pasižymėjo didele konkurencija, nes teorijos užduotis sprendė net 69-i vairuotojai. Progos pasivaržyti nepraleido nei patyrę varžybų dalyviai, ne kartą lipę ant aukščiausių „Geriausio Lietuvos vairuotojo“ pakylos laiptelių, nei renginio naujokai, savo sėkmę bandę pirmą kartą.
„Į šį etapą atvyko ne tik panevėžiečiai, aplinkinių miestų gyventojai, bet ir vilniečiai. Visi sprendę teorijos užduotis vos tilpo į Darbo rinkos mokymo centro autodromo auditoriją. Tai – geriausias įrodymas, kad tokie renginiai autodromuose vairuotojams reikalingi – savo įgūdžius patobulinti nori visi“, - kalbėjo renginį organizuojančio Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.
Dalyviai sprendė trisdešimt teorijos uždavinių. Devyniolika geriausiai eismo taisykles, kelių infrastruktūrą, saugaus vairavimo pagrindus ir kitas aktualijas geriausiai žinojusių vairuotojų pateko į finalą, kur jiems teko atlikti praktines užduotis „Toyota C-HR“ automobiliu.
Autodrome ant slidžių dangų dvi slalomo konfigūracijas sudėliojo patyręs saugaus vairavimo instruktorius Andrejus Savčenko. Trasos buvo išdėliotos taip, kad dalyviams tektų kuo daugiau kartų nuvažiuoti nuo specialios itin slidžios dangos ant asfalto ir atvirkščiai – taip tikrinamas vairuotojo sugebėjimas greitai persiorientuoti važiuojant ant skirtingų paviršių. Tai itin aktualu žiemos metu, kuomet itin slidi kelio atkarpa – plikledis – dažniausiai atsiranda netikėtai.
Visi vairuotojai važiavo vienodais automobiliais – „Toyota C-HR“. Nors jame yra daugybė elektroninių saugumo sistemų, konkurso dalyviai ne kartą įsitikino savo kailiu: kai vairuotojas nežino, ką daryti, jokios sistemos nepadės. Tačiau kai vairuotojas elgiasi tinkamai ir bando slydimą suvaldyti, elektroninės saugumo sistemos jam padeda.