Dažnas konkurse pirmą kartą dalyvaujantis vairuotojas jo pavadinimą interpretuoja labai tiesiogiai – kad čia reikia parodyti savo gebėjimus prie vairo trasoje. Tačiau žurnalistų autoklubas nerenka geriausio lenktynininko.
Būna tokių, kurie ateina kaip į kelių eismo taisyklių egzaminą. Tačiau jų išmanymą patikrina vairuotojo pažymėjimą išdavusi „Regitra“.
Originalios rungtys
Šiame konkurse patikrinamas gerokai platesnis vairuotojų žinių spektras. Nuo gebėjimų trasoje, teorinių žinių, technikos ir automobilizmo išmanymo iki gebėjimo susitvarkyti su ekstremaliomis situacijomis, kaip, pavyzdžiui, užgesinti degantį automobilį.
„Pačioje pradžioje, pirmuosiuose konkursuose buvo nemažai teorinių užduočių su įvairiomis situacijomis kelyje, kelių eismo taisyklėmis, kaip pavyzdžiui, išvardinti kelio ženklų pavadinimus. Tačiau bėgant laikui organizatoriai į užduotis įtraukdavo vis daugiau praktikos. Kaip visada, kelios vairavimo užduotys, užduotys, reikalaujančios žinoti automobilio sandarą, konstrukciją, reikia mokėti suteikti medicininę pagalbą, mokėti gesinti automobilius, pakeisti jiems ratus. Konkursas ilgainiui iš daugiau teorinio pavirto į praktinį, o tai – naudinga pačiam, kaip vairuotojui“, – pokyčius bėgant metams apžvelgė beveik visuose konkursuose nuo pat pirmojo dalyvavęs Kęstutis Taškūnas, „Geriausiu Lietuvos vairuotoju“ tapęs net tris kartus.
Kalbėdama apie rungčių originalumą Kęstučiui antrina ir du kartus iš eilės, 2017–ais ir 2018–ais geriausia Lietuvos vairuotoja tapusi Solveiga Dambrauskaitė, sakanti, kad pasiruošimas šiam konkursui per vieną naktį neįmanomas. Vairavimas ir automobilizmas norint čia gerai pasirodyti turi būti gyvenimo būdas.
„Mane šis konkursas žavi tuo, kad tai vienintelis Lietuvoje, unikalus automobilistams skirtas renginys, kurio metu gali ne tik pasitikrinti savo vairavimo įgūdžius, pajausti varžybų azartą, bet ir patobulėti. Konkursas kasmet stebina savo originaliomis rungtimis, kurios yra slepiamos iki pat varžybų starto, tad pergalei – nepasiruoši. Tik atvykęs į vietą sužinai, kas tą dieną tavęs laukia. Tada nebelieka laiko praktikuotis, skaityti, domėtis, tuomet gali mokytis tik iš savo arba svetimų klaidų. Laimi mažiausiai jų padaręs“, – kalbėjo Solveiga.
Nuimti atsarginį ratą gali būti sudėtinga
O pastaraisiais metais Lietuvos žurnalistų autoklubo nariai galvodami rungtis tikriausiai naudojo uždraustus kūrybiškumą skatinančius preparatus, mat originalumu jų dar niekas nepralenkė.
Pavyzdys – nuimti „Toyota Land Cruiser“ atsarginį ratą, kuris montuojamas po automobiliu. Užduotis atrodo paprasta, tačiau ją finale įveikė vos du dalyviai, sugalvoję ramiai pasiimti naudotojo instrukciją ir pamatyti, kad apačioje prikabintas ratas atsikabina iš bagažinės. Dauguma jį bandė nuplėšti jėga, nepavyko.
Dar viena konstrukcinė įdomybė – reikėjo atidaryti variklio dangtį angliškam automobiliui, kurio vairas buvo perdėtas į kairę pusę. Atidarymo rankenėlė liko dešinėje – jos niekas nerado. Daug kas nerado ir „Saab“ automobilio užvedimo spynelės, kuri yra centre tarp pavarų svirties ir stovėjimo stabdžio. Organizatoriai daug juokėsi, kai dalyviai važiavo slalomą atbulomis su dideliu pikapu ir milžiniška priekaba.
Paskutiniais metais pretendentams į nugalėtojų titulą teko ne tik spėlioti automobilių detales, ieškoti senos mašinos trūkumų, bet ir iš kvapo ir išvaizdos atskirti degalus. Ne vienas dalyvis naująjį ekologišką „Neste“ dyzeliną sumaišė su vandeniu. Dalyviai savomis rankomis gesino ir padegtus automobilius.
Stabdė netikras policininkas
Originalumu konkurso užduotys garsėjo jau nuo seno. Štai ankstyvais jo gyvavimo metais dalyviams po teorinės užduoties Kaune teko važiuoti į Kačerginės „Nemuno žiedą“ atlikti vairavimo užduočių. Tam buvo duota gana ankšta laiko norma. O viduryje kelio atsistojo pilietis su rusiško milicininko uniforma ir keptuve rankoje, stabdė dalyvius. Tuos, kurie stojo – jis ilgai kamantinėjo prašydamas parodyti bagažinės turinį, dokumentus. Nors tie, kas žino kelių eismo taisykles ir kaip policijos pareigūnai turi stabdyti automobilius pro jį pravažiavo nė nesulėtinę greičio, nesugaišę laiko ir neužsidirbę baudų.
„Kai atsivėrė durys į pasaulį, turėjome galimybę pažiūrėti kur kas vyksta. Panašūs konkursai vairuotojams labai populiarūs Vokietijoje. Aišku, jų lygis kitas, jie turi „Formulės–1“ trasas, nugalėtojams gali padovanoti mersedesus. Tačiau mes taip pat pradėjom pagal savo galimybes rengti konkursą „Plytinės kartodrome“. Mūsų misija buvo paprasta. Sukurti smagų žaidimą, kuris vairuotojams duotų kažkokią naudą, patobulėtų jo teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, kad jis galėtų pasidalinti idėjomis su kitais benzingalviais. Dabar smagu žiūrėti į tobulėjančius žmones“, – prisiminimais dalijosi organizatorius, Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Valiukevičius.
Ir lietuviškas konkursas kasmet tobulėjo. Dabar visas veiksmas vyksta saugiuose autodromuose, dalyviai gauna išbandyti naujausius automobilių modelius, o nugalėtojai juos vairuoja raliuose ar skrenda į pasaulines parodas pasidairyti į karščiausias premjeras.
„Noras nugalėti šiame konkurse niekada nedingsta, aišku, kad visą laiką stengiesi laimėti. O dalyvauju dėl to, kad smagu pasivaržyti su kitais bendraminčiais, smagu atnaujinti savo žinias. Norėdamas čia gerai pasirodyti, automobiliais, taisyklėmis ir vairavimu turi domėtis visada, tad daugiau švietiesi, pats stengiesi būti geru, išmanančiu vairuotoju. O ir be abejo, konkurso metu gauni pačiupinėti naujausius automobilius ir sudalyvauji praktinėse situacijose, tokiose, kaip automobilio gesinimas, kurio galbūt gyvenime daryti ir nereikės, bet tą pravartu mokėti“, – komentavo triskart geriausias Lietuvos vairuotojas Kęstutis Taškūnas, eilinį kartą besiruošiantis dalyvauti konkurse ir kovoti dėl ketvirtosios pergalės.
Registracija į konkursą „Geriausias Lietuvos vairuotojas 2019“ galima užpildžius anketą www.bit.ly/glv2019. Atrankos etapai vyks Kaune (rugsėjo 7 d.), Klaipėdoje (rugsėjo 14 d.), Panevėžyje (rugsėjo 21 d.) ir Šiauliuose (rugsėjo 28 d.). Finalas, numatytas Šiauliuose, vyks rugsėjo 29 d.