Ekspertai pataria, kad užuot stengęsi kuo greičiau pasiekti kelionės tikslą, atostogautojai keistų įpročius ir lėtintų tempą, sakoma pranešime. Taip pavyks išvengti dėl vairuotojo nuovargio kylančių pavojų, o ilgai svajota išvyka suteiks naujų įspūdžių.
Šiuolaikinių automobilių technologijos gerokai lengvina ilgas keliones, tik tereikia jas rasti ir pasinaudoti.
Skubant geriau rinktis skrydį lėktuvu
Saugaus vairavimo ekspertas, vairavimo mokyklos „Amplius LT“ vadovas Artūras Pakėnas visuomet stebisi, kai kažkas giriasi atostogų metu per trumpą laikotarpį automobiliu nuvažiavęs didžiulį atstumą. Anot pašnekovo, toks elgesys yra nesaugus ir neleidžia mėgautis pačia kelione.
„Kai tikslas yra iš taško A patekti į tašką B, paprasčiau skristi lėktuvu. Taip keliauti saugiau ir greičiau. Jei vis dėlto važiuojama automobiliu, logiška būtų išnaudoti jo galimybes: užsukti ten, kur dar neteko būti, sustoti lankytinose vietose, taip kelionė įgyja prasmės“, – konstatuoja jis.
Išvargę vairuotojai paraudusiomis akimis, priduria A. Pakėnas, kankinasi patys ir rizikuoja savo bei keleivių gyvybėmis. Skyrus šiek tiek laiko kelionei planuoti, ilga išvyka automobiliu gali būti ganėtinai komfortiška ir maloni. Vienas iš svarbiausių dalykų – riboti per dieną įveikiamą atstumą.
„Kiekvienam vairuotojui jis yra individualus, tačiau nereikėtų per dieną važiuoti daugiau nei 500 kilometrų, nebent kilo nenumatyta situacija. Kitais atvejais kartu su stotelėmis lankytinose vietose nuvažiuojamas atstumas turėtų išlikti 300–500 kilometrų“, – komentuoja vairavimo treneris.
Naktį gelbėja geri LED žibintai
Keliautojas Vitoldas Milius rekomenduoja keliones planuoti taip, kad kuo mažiau reikėtų vairuoti tamsiu paros metu. Naujos kartos automobilių žibintai, pavyzdžiui, „Ford“ modelių su visų funkcijų „Full LED“ technologija, mažina krūvį, kurį patiria aplinką stebintis vairuotojas, tačiau vis tiek saugiau važiuoti dieną.
„Šviesiu paros metu lengviau išvengti klaidų, tai itin aktualu mažiau patyrusiems ir naktį įprastai nevažinėjantiems vairuotojams. Jeigu visgi tenka važiuoti, geri automobilio žibintai labai praverčia“, – sako daugybės kelionių automobiliu rekordininkas.
V. Milius nerekomenduoja ilgoje kelionėje vairuoti visą naktį, nes kyla didžiulė rizika nepastebėti pavojaus kelyje arba tiesiog užmigti.
Tamsiu paros metu, tvyrant rūkui arba intensyviai lyjant vairuotojui tenka ypa
sutelkti dėmesį, nes tokios sąlygos labai vargina. Todėl A. Pakėnas pataria nesistengti žūtbūt įveikti viso atstumo ir, jei yra galimybė, perleisti vairavimą žmogui, kuris jaučiasi žvaliausiai.
„Kiekvienas juk jaučia, kada jį suima miegas – prasideda nevaldomas žiovulys, apsunksta akių vokai, mintys vis dažniau nukrypsta į šalį ir jau nėra susijusios su vairavimu“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.
Išvengti skaudžių eismo įvykių padeda vairuotojo nuovargio stebėjimo sistemos. Štai „Ford Puma“ miesto visureigių sistema nuolat analizuoja vairuotojo būseną ir judesius, prireikus įspėja apie poilsio trūkumą. Jei pranešimas ignoruojamas, o sistema ir toliau fiksuoja nuovargį, įspėjimas kartojamas.
Privalo patys save kontroliuoti
Anot V. Miliaus, jeigu susiklostė tokios aplinkybės, kad visgi tenka įveikti tolimą kelionę automobiliu, svarbiausia laiku pastebėti pirmąsias mieguistumo apraiškas ir sustoti pailsėti. Nors reikia prisiversti, pasivaikščiojimo gryname ore nauda yra nepaneigiama.
„Kiekvienas žmogus yra kitoks ir pats geriausiai žino, kokie ženklai išduoda mažėjantį budrumą arba atsirandantį mieguistumą. Į tai reikia reaguoti, nes toliau judant savijauta negerės. Reikia sustoti, galbūt išgerti kavos. Mieguistumas dažniausiai yra laikinas, todėl imantis priemonių įprastai praeina“, – komentuoja patyręs vairuotojas.
V. Milius pataria salone nustatyti šiek tiek žemesnę nei norėtųsi temperatūrą, kad mažiau imtų miegas. Jei greitai sustoti nėra galimybės, prablaškyti vairuotoją gali ir masažo funkcija. Kai kurių gamintojų, pavyzdžiui, „Ford“, modeliuose pagal įrangą ją turi ir keleivio sėdynė, todėl jis taip pat gali išlikti budrus.
Prieš kelionę rekomenduojama vengti riebaus maisto ir nepersivalgyti. Neatsitiktinai ralio lenktynininkai dažniausiai valgo makaronus.
„Vairuotojas turi prisiminti, kad jam teks ilgą laiką praleisti vienoje padėtyje. Bus labai nemalonu, jei privalgys netinkamo maisto arba persivalgys ir vėliau, pavyzdžiui, pradės pūsti pilvą. Be to, reikia vartoti skysčius. Jie naudingi organizmui, o užsinorėjus į tualetą užmigti tikrai nepavyks“, – juokauja V. Milius.
Patogiai įsitaisę nuvažiuosite toliau
V. Miliui ilgoje kelionėje svarbiausia yra gera automobilio salono ergonomika, nes patogiai įsitaisęs vairuotojas, kurio raumenys neįtempti, pavargs mažiau.
Keliautojas taip pat mėgsta gerai veikiančią adaptyvią pakabą, leidžiančią įvairiomis sąlygomis važiuoti pastoviu greičiu. Svarbi ir lenkimo manevrus lengvinanti variklio galia.
„Elektroninės pagalbos sistemos taip pat labai padeda. Dabar jau sunku įsivaizduoti tolimą kelionę be prisitaikančios greičio palaikymo sistemos. Tikrai būna daug atkarpų, kuriose visiškai saugu nustatyti norimą atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir važiuoti neviršijant tam tikro greičio. Drauge su eismo juostos palaikymo įranga tai – fantastiški išradimai ilgoms kelionėms“, – pastebi pašnekovas.
A. Pakėnas pritaria, kad patogi sėdėsena vairuojant yra itin svarbi. Tuomet labai praverčia, pavyzdžiui, „Ford Mondeo“ 10 krypčių elektra reguliuojama vairuotojo sėdynė su atminties funkcija. Be to, parinkus tinkamą vairo padėtį galima vykti į pačią ilgiausią kelionę.
„Reikėtų paklausyti profesionalų vairuotojų arba lenktynininkų praktiškai patikrintų patarimų. Priešais televizorių galite įsitaisyti taip, kaip patogu, o vairuotojo sėdėsena numatyta pagal tai, kaip veikia rankos, kojos ir vestibiulinis aparatas. Teisinga sėdėsena leidžia ilgiau išlaikyti budrumą“, – pabrėžia saugaus vairavimo ekspertas.