„Gjensidige“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad Baltijos šalių vairuotojų geranoriškumas skiriasi.
Pamatę pakelėje sugedusį automobilį sustoja ir pasiūlo pagalbą 14 proc. Estijos, 6 proc. Lietuvos ir 4 proc. Latvijos gyventojų. Beveik pusė (49 proc.) Estijos apklaustųjų, pamatę įvykį, sulėtina greitį ir įvertina, ar reikia pagalbos, o Latvijoje ir Lietuvoje pasiruošę sustoti trečdalis (33 proc.) vairuotojų.
Niekada nestojančių padėti daugiausiai yra Lietuvoje (13 proc.), o mažiausiai – Estijoje (6 proc.), Latvijoje niekada padėti kitam nestoja dešimtadalis automobilių šeimininkų.
„Pagalba kelyje liudija ir mūsų vairavimo įpročius, ir bendrą šalies kultūrą – kiek mes esame linkę atkreipti dėmesį į kito žmogaus poreikius, kiek pastebime tuos, kuriems prireikia pagalbos, kiek norime padėti kitam nelaimėje. Geranoriškumas kelyje yra vienas iš faktorių, pagal kuriuos galime kalbėti apie mūsų bendrą elgesį keliuose, pagarbą kitiems vairuotojams. Tyrimas rodo pozityvią tendenciją – visose Baltijos šalyse neliksite nepastebėtas, jei jums kas nors nutiks kelyje – vairuotojai atkreipia dėmesį į pakelėje sustojusius vairuotojus ir yra linkę padėti, jei tik mato, kad pagalba reikalinga“, - sako draudimo bendrovės generalinis direktorius Marius Jundulas.
Jaunesni – geranoriškesni
Jis pabrėžia, kad geranoriškumu ypač išsiskiria Lietuvos jaunoji vairuotojų karta – jie kur kas dažniau atsakė siekiantys pagelbėti pakelėje sustojusiam automobilio vairuotojui.
Labiau patyrę jauni vairuotojai atidžiau įvertina situaciją pakelėje ir važiuodami sprendžia, ar gali padėti. Estijoje pusė 25-34 metų apklaustųjų sakė sulėtinantys greiti ir įvertinantys, ar reikalinga pagalba. Latvijoje tokių vairuotojų yra 41 proc, Lietuvoje – 35 proc.
Vidutinio amžiaus vairuotojai (35-44 metų) Lietuvoje dažniau stoja tik tada, jei mato pakelėje automobilius stabdantį vairuotoją. Atsargumo daugiau turintys patyrę Lietuvos vairuotojai (15 proc.) pagalbą linkę suteikti įsitikinę, kad jos tikrai reikia. Estijoje 14 proc., o Latvijoje – 16 proc. vidutinio amžiaus vairuotojų stoja tik paprašyti nelaimės pakelėje ištikto kolegos.
„Vairuotojai turi daugiau savo karčios patirties, kuomet kelyje yra kas nors nutikę ir reikėję prašyti pagalbos. Vairuotojų solidarumas su patirtimi tik didėja. Ši tendencija būdinga visoms trims Baltijos šalims. Estijoje net 41 proc. 55-64 metų vairuotojų sulėtina greitį kelyje ir įvertina, ar reikia jų pagalbos, Latvijoje tokių vairuotojų yra 29 proc., o Lietuvoje - 24 proc. Niekada nestojančiųjų vyresnio amžiaus vairuotojų Lietuvoje yra 5 proc., Latvijoje – 6 proc., Estijoje – 2 proc. Tad visose Baltijos šalyse pagalbos kelyje sulauksite ir iš jaunų, ir iš vyresnio amžiaus vairuojančių kolegų“, – teigia M.Jundulas.
Pasak jo, kelyje pastebėti, ar reikia pagalbos, galima iš kelių aiškių ženklų: automobilyje yra įsijungtas avarinis signalas, kelyje pasistatytas įspėjamasis ženklas, atidarytas transporto priemonės variklio dangtis ar automobilis pakeltas specialiu kėlikliu.
Draudimo bendrovės vadovas teigia, kad kiekvienas dėmesį sugedusiam automobiliui parodęs pravažiuojantis vairuotojas kuria pozityvią vairavimo kultūrą – net ir sustojęs paklausti, ar nereikia pagalbos, vairuotojas sukuria keliuose daugiau saugumo.
Reprezentatyvi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų apklausa, kurios metu buvo apklausta daugiau nei 4,8 tūkst. įvairiose šalių vietose gyvenančių žmonių, „Gjensidige“ užsakymu šių metų gegužę atliko bendrovė „AC Nielsen Baltics“.