Sugalvoję perdaryti benzininį automobilį į elektrinį KTK studentai ir jiems padėję dėstytojai užtruko maždaug dvejus metus. Nors per šį laiką iškilo nemažai iššūkių, šiandien džiaugiamasi aiškiu rezultatu – visiškai elektrine „Mazda RX8", kurios variklis išvysto 150 kilovatų galią, 850 niutonmetrų sukimo momentą ir kuri važiuodama gali pasiekti iki 140 km/h greitį.
„Iš pirmo žvilgsnio mūsų „Mazda RX8" niekuo nesiskiria nuo kitų šio modelio automobilių: visas transporto priemonės kėbulas, kaip ir važiuoklės bei saugumo kontrolės dalys, liko originalios, tačiau dabar jo viduje burzgia jau ne benzininis, o elektrinis variklis", – sako KTK lektorius Paulius Vitonis.
Elektronikos inžinerijos studentų meistriškai transformuotą ir pagal visus elektrinių automobilių reikalavimus įregistruotą mazdą išmėginęs nuomonės formuotojas Paul de Miko neslėpė susižavėjimo.
„Jau ir šiaip pakankamai neįprastas bei Lietuvos keliuose retai sutinkamas automobilis, o dabar dar padirbėta taip, kad jo ratus suka ir elektrinis variklis. Galbūt dauguma žmonių, kaip ir aš, iki šiol įsivaizdavo, kad elektronikos inžinieriai dirba ties virtuvinių kombainų taisymu ar elektros lempučių keitimu, bet pamačius tokį kūrinį akivaizdu, kad net ir įprastinio automobilio perdarymas į elektrinį jiems nėra didelis iššūkis", – sakė Paul de Miko.
Nuomonės formuotojas KTK studentų perdaryto automobilio padangų sukimąsi išbandė užsiimdamas šonaslydžiu, dar vadinamu driftingu. Tai padaryti jam padėjo driftingo licenciją turintis lektorius P. Vitonis. Vėliau P. Mikolaitis šiuo automobiliu Kauno gatvėmis prasivėžino ir vienas pats.
„Matau, kad likęs baterijos tarnavimo laikas dar 19 procentų, tad iki Vilniaus iš Kauno gal jau ir neparvažiuočiau, bet iki artimiausios įkrovimo stotelės tai tikrai", – baigęs susipažinimą su automobiliu juokavo jis.
Pasak benzininį automobilį į elektrinį perdariusių studentų, šis projektas buvo labai įdomus ir įtraukiantis, nors ir ne iš lengvųjų. Buvo keliamas tikslas, jog automobilis ne tik važiuotų, bet ir atitiktų visus šalies keliuose tinkamoms eksploatuoti transporto priemonėms keliamus reikalavimus, todėl reikėjo atlikti labai daug skaičiavimų.
„Mums teko iš naujo perskaičiuoti, kaip turi stovėti variklis, aiškinomės, ar jis atlaiko tam tikras jėgas ir t.t. Turėjome konkretų tikslą – kad mūsų kūrinys praeitų visapusišką ekspertizę bei gautų elektrinio automobilio numerius", – pasakoja KTK studentas Martynas Krištopavičius.
Jam antrino bei galutiniu rezultatu džiaugėsi ir kitas KTK studentas Paulius Kizevičius.
„Automobilis atitinka visus reikalavimus ir gali dalyvauti eisme: techninė apžiūra praeita, atliktos visos ekspertizės. Akivaizdu, kad ratus šiai mazdai nėra sunku prasukti, nes 850 niutonmetrų sukimo momentas yra tikrai didelis automobiliui", – teigia jis.
Pasak lektoriaus P. Vitonio, imantis šio projekto norėta parodyti studentams, kokia svarbi, kūrybiška ir reikalinga visoms gyvenimo sritims yra elektronikos inžinieriaus profesija.
„Norėjome parodyti, koks įdomus ir kūrybingas yra elektronikos inžinierių darbas. Elektrinį automobilį kaip pavyzdį pasitelkėme ne šiaip sau – jų rinka sparčiai auga visame pasaulyje ir prie šios plėtros savo kasdieniu darbu prisideda būtent elektronikos inžinieriai", – mintimis dalijosi KTK lektorius P. Vitonis.
Kampanijos „Ateitis – elektronikams" duomenimis, per ateinančius 5 metus Lietuvoje bus sukurta mažiausiai 2000 papildomų darbo vietų elektronikos inžinerijos krypčių specialistams. Elektronikos inžinerija yra viena iš nedaugelio sričių, kurios atstovams atlyginimai stabiliai didėja kasmet – pastarąjį penkmetį elektronikos inžinierių atlyginimai Lietuvoje didėjo vidutiniškai 50 proc.