Autogamintojų ir importuotojų asociacijos (AGIA) direktorės Ritos Zdanevičienės teigimu, su naudoti netinkamų padangų arĮ akumuliatorių utilizavimu lietuviai jau yra gana gerai susipažinę, bet kaip tinkamai pasirūpinti įvairiais kitais naudoti nebetinkamais transporto priemonių atributais, tikrai žino ne visi.
„Pirmiausia, reikėtų pažymėti tai, kad automobilių techninė priežiūra turi būti atliekama tik specializuotuose automobilių servisuose, o ne kaip yra įprasta Lietuvoje – daugiabučio kieme, privačioje valdoje ar kitoje tam nepritaikytoje viešoje vietoje. Jei jau atsitiko taip, kad nusprendėte smulkius automobilio remonto darbus atlikti patys, būtina susidariusiomis atliekomis pasirūpinti tinkamai. Iki šiol pastebime, kad įvairi tara nuo vairuotojų dažnai automobilio priežiūrai perkamų šampūnų, poliruoklių, langų ir aušinimo skysčių ar netgi tepalų galiausiai atsiduria ten, kur neturėtų – į konteinerį šalia namų ar garažų arba į šiukšlinę prie degalinės“, – sako Paulius Repšys, didžiausios Lietuvoje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorius.
Specialistas pabrėžia, kad tokių plastikinių bakelių negalima mesti į rūšiavimo konteinerius, nes jie užteršti pavojingomis cheminėmis medžiagomis, o net ir visiškai tuščiose talpįaose lieka skysčių ar tepalų likučių, kurių paprastai vandeniu išplauti neįmanoma. Itin didelė klaida – tokias talpas naudoti dar kartą.
„Pasitaiko, kad taupumo ar praktiškumo sumetimais vairuotojai įsigudrina įvairius langų ar aušinimo skysčių bakelius išplauti ir naudoti pakartotinai kitiems skysčiams laikyti, o kartais netgi kaip talpas vandeniui gabenti. Deja, tai nėra geras sprendimas, nes tokiai talpai visiškai dezinfekuoti nėra specialių priemonių. Į tokį bakelį pripylus laistymo vandens, dalis teršalų vėliau patenka į dirvožemį, užteršia gruntinius vandenis“, – perspėja P. Repšys.
Tampa žaislais
Kalbėdama apie potencialiai pavojingus automobilių elementus R. Zdanevičienė išskiria ir žibintų lemputes. AGIA direktorės teigimu, nors jose ir nėra skystų teršalų, jos kelia kitokio pobūdžio pavojų.
„Elektros lemputės pavojingos tuo, kad gali sudužti ir sužaloti žmones. Žinome atvejų, kai namų kieme pakeistos automobilio lemputės būna padėtos netinkamoje vietoje namuose ir dėl to visai atsitiktinai tampa vaikų žaislais. Sudužusios lemputės šukės ir kiti aštrūs elementai jose kelia pavojų ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams“, – kalba asociacijos vadovė.
„Žalvario“ komercijos direktoriaus teigimu, dėmesį derėtų atkreipti ir į transporto priemonių valytuvus ir kilimėlius. Pakeitus juos naujais, senųjų nederėtų išmesti kartu su komunalinėmis atliekomis, o juo labiau – deginti. Kilimėlių ir valytuvų gamybai naudojami pavojingi naftos subproduktai, kuriuos deginant išsiskiria sieros junginiai. Visa tai turi didelės įtakos oro taršai.
Patikėti specialistams
Kaip ir daugelį potencialiai pavojingų atliekų, įvairias talpas nuo automobilių priežiūrai ir eksploatavimui skirtų skysčių, taip pat elektros lemputes, valytuvus, automobilių kilimėlius ir kitus panašius daiktus, anot R. Zdanevičienės, derėtų atiduoti į profesionalių atliekų tvarkytojų rankas.
„Tikrai derėtų pagalvoti apie pasekmes ir nesirinkti lengviausio kelio – atliekas išmesti į buitinių atliekų konteinerį ar kažkur gamtoje. Tokiu atveju šios šiukšlės ne tik ilgą laiką dūlės, bet ir kels potencialų pavojų aplinkai ir sveikatai“, – teigia AGIA direktorė.
Ji primena, kad atliekos turėtų būti išvežtos į specializuotus surinkimo taškus ir priduotos atliekų tvarkytojams, kurie turi leidimus pavojingąsias atliekas tvarkyti. Įprastai kiekvienoje savivaldybėje yra bent po keletą taškų, kur galima nemokamai priduoti naudoti netinkamus daiktus.
„Jeigu lankėtės automobilių servise, įsigijote jų platinamos produkcijos – keitėte lemputes, valytuvus, kilimėlius ar papildėte transporto priemonės sistemas reikiamais skysčiais, servisas privalo priimti susidariusias atliekas. Jei tokius darbus darėte patys, tai atliekos turi būti pristatytos į stambiagabarites atliekų aikšteles“, – sako AGIA vadovė R. Zdanevičienė.