Žinoma, tai buvo pati įdomiausia renginio dalis, nors per visą dieną buvo galimybė išbandyti tiek naujausius „Peugeot“ modelius, važinėjant Pernu miesto apylinkėmis, tiek nežinantiems susipažinti su gana naujomis technologijomis – automatinio stabdymo, taip pat statymo sistemomis.
O atnaujintu „2008“ modeliu buvo galima išbandyti skirtingus važiavimo bekele režimus nedidelėje purvynėje. Bet, sakyk, ką nori – kas galėtų abejoti, kad smagiausia pramoga laukė žiedinėje lenktynių trasoje.
Kaip minėjau, šioje trasoje važiavome itin greitai, bet ar galima buvo dar greičiau? Kas galėtų abejoti :) Tą lėmė ne tik jau pažįstama trasos konfigūracija, bet ir lenktynininkų patarimai – stengtis užfiksavus vairą vienoje padėtyje įveikti visą posūkį be jokių papildomų vairo pasukimų, stabdyti anksčiau, įvažiuoti plačiau ir naudoti aukštesnę pavarą.
Žinoma, kiekvienas važiuoja skirtingai – man kur kas mieliau stabdyti maksimaliai vėlai ir tada išvažiuoti iš posūkio maksimaliu pagreičiu. Čia gi tekdavo perlaužti save, stabdyti anksčiau, važiuoti aukštesne pavara – pasak instruktoriaus, vėliau artėjant link ribinių apsukų, kai tenka rinktis aukštesnę pavarą, be reikalo gaištamas laikas.
Ką gi, praktikos niekada nebūna per daug, o man belieka tik dar kartą pagirti tiek puikiai miestui, tiek ir trasai tinkantį „Peugeot 308 GTi“. Taip pat ir kaimynų sugebėjimą tvarkytis ir sugebėti atidaryti naujas lenktynių trasas, iki kurių lygio, vertinant pagal dabartinę situaciją Lietuvoje, mus nuo estų jau skiria šviesmečiai.
Kad ir kaip būtų gaila tą pripažinti – o juk prieš ketvirtį amžiaus visi buvome prie tos pačios starto linijos.