Iš viso Lietuvoje jau įrengta beveik 100 tokių ženklų.
„Daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos vairuotojų pažymėjo vietas „Pykčio keliuose žemėlapyje“ internete, kuriose dažniausiai patiria pyktį ar susiduria su kitais piktais vairuotojais. Išrinkome tas vietas, kurios kelia daugiausiai piktų emocijų ir suderinę su vietos savivaldybėmis, sumontavome „Įsijunk šypseną“ stendus.
Ženklai pasklido po visą šalį ir šiuo metu stovi jau 25-iuose skirtinguose miestuose, kuriuose gyvena maždaug 65 proc. Lietuvos gyventojų. Tikimės, kad gatvėse pastebėję šį ženklą vairuotojai automobiliu keliaus geriau nusiteikę ir saugiau, ir šiuo pozityvumu „užkrės“ kitus vairuotojus“, – sakė „Lietuvos draudimo“ Valdybos narys, socialinės kampanijos „Nulis pykčio“ ambasadorius Raimondas Geleževičius.
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad 95 proc. Lietuvos vairuotojų yra susidūrę su pykčiu keliuose ir bent kartais patiria neigiamų emocijų, o 61 proc. vairuotojų vienaip ar kitaip sureaguoja į kitų vairuotojų demonstruojamą pyktį. Todėl ėmusi įgyvendinti socialinę „Nulis pykčio“ iniciatyvą bendrovė siekia, kad vairuotojai išmoktų identifikuoti ir valdyti neigiamas emocijas, o sėdę prie vairo ramiai, saugiai ir su gera nuotaika pasiektų kelionės tikslą.
Pasak R. Geleževičiaus, „Įsijunk šypseną“ stendai yra veiksminga priemonė mažinti pyktį šalies keliuose, nes, apklausų duomenimis, maždaug kas antrą vairuotoją paskatina pyktį iškeisti į šypseną, o net 87 proc. šį ženklą pastebėjusių vairuotojų pripažįsta, jog jis sukelia teigiamas emocijas ir nuteikia vairuoti mandagiau.
Psichologai teigia, kad šypsena yra geriausias ginklas kovoje su pykčiu, nes žmogus, kuris šypsosi, tuo pat metu nesugeba pykti.
„Lietuvos draudimo“ atstovas pastebi, kad iš 4 tūkst. vairuotojų identifikuotų „piktų“ Lietuvos kelių vietų net 75 proc. buvo pažymėtos didmiesčiuose. „Natūralu, kad pykčio miestuose pasitaiko daugiau, nes eismas čia intensyviausias. Apskritai, miestuose pykčio vairuotojai patiria 10 kartų dažniau, nei užmiestyje“, – sakė R. Geleževičius.
Daugiausia piktų emocijų – žiedinėse sankryžose
Remiantis vairuotojų apklausos rezultatais, didmiesčiuose problematiškiausių kelių vietų viršūnėje be konkurencijos atsidūrė judrios žiedinės sankryžos. Vilniuje tai – Lietuvos edukologijos universiteto, Gerosios vilties bei Olandų žiedinės sankryžos, Kaune – Pilies g. žiedinė sankryža, o Klaipėdoje – Šilutės plento ir Baltijos prospekto bei Jakų žiedinės sankryžos.
„Vairuotojai dažnai akcentuoja, kad šiose vietose pyktį patiria dėl nuolatinių transporto grūsčių ir pyksta ant vairuotojų, kurie nusižengia taisyklėmis, įvažiuoja į žiedinę sankryžą iš pirmosios juostos, o tai įvyksta tikrai dažnai“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Be žiedinių sankryžų, „piktomis“ vietomis vairuotojai dažnai įvardino kitas stambesnes sankryžas miestuose, kuriose, kaip teigiama, yra netinkamai sureguliuoti šviesoforai, sudėtinga pasukti į kairę ar atsiranda kitos kliūtys, neleidžiančios ramiai ir saugiai važiuoti.
„Nulis pykčio“ projektą „Lietuvos draudimas“ įgyvendina bendradarbiaudamas su LR Susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija. Ši bendrovės iniciatyva jau sulaukė ir tarptautinio pripažinimo – 2014 m. pabaigoje „Nulis pykčio“ laimėjo „European Excellence Awards“ geriausio socialinės atsakomybės projekto Europoje titulą.