Tokia padėtis netenkina Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF), dar nuo šių metų gegužės mėnesio bandančios išsikovoti, kad sportinius techninius pasus turintys automobiliai (jų registracijos liudijimuose yra žyma su „Z“ raide) patektų tarp tų transporto priemonių, kurioms taikoma išimtis dėl registracijos mokesčio mokėjimo, kaip kad tokios išimties objektu tapo istorinės transporto priemonės.
„Kai buvo priimtas sprendimas, kad reikės mokėti registracijos mokestį, supratome, kad likome „ant ledo“ ir tuomet pradėjome kalbą, kad sportiniams automobiliams turėtų būti taikoma išimtis“ – pasakojo LASF prezidentas Egidijus Janavičius.
Tiesa, pasak jo, niekas greitai nevyko, tačiau siūlant skirtingas įstatymo projekto, apibrėžiančio mokesčius automobiliams, redakcijas, buvo pasiekta, kad sportiniai automobiliai būtų įrašyti į išimčių sąrašą. Tiesa, išimtimi pasinaudoti nespėta, mat parengus naująjį automobilių mokesčio įstatymą, numatantį, kad registracijos mokestį tektų mokėti tik iki 2023 metų, o nuo jų atsirastų kasmetinis automobilio naudotojo mokestis, LASF atstovai suprato, kad sportiniai automobiliai ir vėl įrašyti kaip mokesčio objektas.
Pajus smulkiausi sportininkai
Pasak E. Janavičiaus, dėl automobilių naudotojo mokesčio tikrai neliūdės ir nesiskųs didžiausios šalies komandos, turinčios šimtatūkstantinius biudžetus, kaip kad, pavyzdžiui, Dakaro ralio sportininkai.
„Nemanau, kad Benediktas Vanagas galėtų skųstis kad ir dėl 600 eurų mokesčio, nemanau, kad prie jo surenkamų biudžetų tai reikšminga suma. Tačiau valstybė juk siekia kažkokio jaunimo užimtumo ir jaunimas šiandien iš savo atlyginimo sugeba važiuoti, dalyvauti čempionatuose ir jiems net 300 eurų suma gali būti pakankamai reikšminga“, – argumentavo LASF prezidentas.
Jis palygino, kad, pavyzdžiui, 300 eurų ralio sporto meistrui reikštų starto mokestį vienose varžybose, tačiau šonaslydininkui tai galėtų būti ir trys startai skirtinguose čempionato etapuose.
„Tačiau reikėtų žiūrėti ir iš kitos pusės: sportinis automobilis yra sporto inventorius ir, deja, taip jau sutampa, kad tai yra transporto priemonė, kuriai Aplinkos ministerija šiuo metu nusiteikusi „uždėti“ mokesčius. Tai čia tas pats, kas, įsivaizduokite, dabar nuspręstų apmokestinti „štangas“. Simonas Gentvilas pabrėžia, kad tai taršios transporto priemonės, bet aš tą patį galiu pasakyti apie lėktuvą“, – stebėjosi pašnekovas, anot kurio, taršių transporto priemonių netrūksta, tačiau nekalbama nei apie vandens transporto apmokestinimą, nei apie lėktuvus, nors tai – prabangios sporto šakos ir sritys.
Mokėti tektų 2000 žmonių
Ginčo objektu tapo ganėtinai nedidelis skaičius automobilių. Anot LASF prezidento, federancija šiuo metu yra išdavusi kiek daugiau nei 1100 naujo tipo sportinių pasų, dar keli šimtai automobilių turi seno tipo pasus. E. Janavičius skaičiuoja, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 2000 automobilių, kurių paskirtis pakeista, o registracijos liudijimuose yra įrašyta žyma „Z“, nurodanti, kad transporto priemonė skirta naudoti automobilių sporte.
„Greičiausiai iki 2025 metų parke atsirastų papildomai apie pora šimtų naujų sportinių automobilių“, – spėjo E. Janavičius, akcentavęs, kad toli gražu kalba neina apie visus automobilių sporto varžybose dalyvaujančius asmenis, kurie sportuoja savo kasdien naudojamais sportiškesniais automobiliais.
Anot jo, S. Gentvilo kaltinimai, esą LASF nusisamdė brangius advokatus, ir dabar kovos už esą turtingųjų interesus, taip pat neatspindi esamos padėties.
„Taip jau yra, kad sporto žvaigždės yra pakankamai turtingos ir tam yra priežasčių, kodėl taip atsitinka. Tačiau toli gražu negalime kalbėti apie daugumą“, – pabrėžė pašnekovas, pridūręs, kad pateikti skaičiavimai, nurodantys, esą, kokio dydžio mokestį tektų mokėti, yra manipuliacija skaičiais, vargu ar atitinkanti realybę.
Interesus gins ir toliau
Pasak E. Janavičiaus, LASF rengiasi ir toliau dirbti, kad sportinių automobilių savininkams netektų mokėti registracijos mokesčio, kuris, jeigu įsigalios naujo mokesčio įstatymo projektas, turės būti mokamas iki 2023 metų.
„Be to, darysime ir žingsnius, kad ir naujajame įstatyme sportiniai automobiliai būtų įtraukti į išimtis“, – žadėjo LASF prezidentas.
Mokestį mokės, o automobilis stovės
Benediktas Čirba, ne vienerius metus ginantis čempiono titulą „Europos drifto čempionate“, taip pat kasmet besivaržantis ir „Lietuvos drifto čempionate“ bei garsinantis Lietuvos vardą kitose tarptautinėse varžybose, pasakojo, kad viena vertus – situacija paprasta, kita vertus – nesąžininga sportininkų atžvilgiu.
Šonaslydininkas pasakojo, kad, pavyzdžiui, jo „Urta Drift“ komanda sportui naudojamų automobilių neregistruoja, kadangi jais viešo naudojimo keliais nevažinėja, naudoja tik varžybose ir į jas tokie automobiliai atkeliauja ant automobilvežių priekabų. Tačiau kas kita yra tos varžybos, kurių reglamente reikalaujama, kad automobilis turėtų registracijos liudijimą. Tokios, pavydžiui, yra ralio varžybos.
„Šiuo atveju mokestis yra nesąžiningas, nes sportininkas tokiu automobiliu išvažiuoja į varžybas daugiausiai kokių 10 savaitgalių per sezoną. Tai mokestis būtų mokamas, o automobilis tiesiog stovėtų ir nebūtų naudojamas“, – pastebėjo jis.
B. Čirba pastebėjo ir tai, kad apskaičiuoti naudotojo mokestį būtų keblu ir dėl kitos priežasties: sporte naudojamos transporto priemonės dažniausiai yra modifikuotos, turi kitokius variklius ir pan.
„Negi bus skaičiuojama pagal kėbulą? Įsivaizduokite, kad kėbulas yra BMW, kuriame buvo kažkada sumontuotas 1,6 l darbinio tūrio benzininis variklis, o dabar į automobilį sumontuotas gerokai galingesnis 2JZ turbininis variklis. Kas tuomet?“ – retoriškai svarstė šonaslydžio čempionas.
Siūlo mokėti ne už mašiną, o kilometrus
Antanas Juknevičius, Dakaro ralio lenktynininkas ir komandos „Kreda“ lyderis, „Delfi“ pasakojo, kad iš principo – iniciatyva teisinga ir taršos mokesčio reikia.
„Klausimas tik, ar teisinga yra metodika. Ir čia aš pritarčiau ekonomistui Raimondui Kuodžiui, kuris sako, kad teisingiausia būtų apmokestinti kilometrus, o ne automobilius. Pavyzdžiui, net mūsų šeimoje yra senelis, kuris kartą per savaitę nuvažiuoja gal kokius 10 kilometrų, bet mokestį, pagal dabar siūlomą tvarką, jis turėtų mokėti gana nemažą“, – pasakojo lenktynininkas, anot kurio, mokant už nuvažiuotus kilometrus mokestis būtų kur kas teisingesnis.
Jis neslėpė, jog viliasi, kad einant prie galutinės įstatymo redakcijos bus atsižvelgta į tai, kad sportiniai automobiliai važiuoja tik sporto sezono metu, yra naudojami ne taip jau ir dažnai, todėl jie bus įtraukti į išimtis.
„Tai, kad reikės mokėti už automobilius, kurie stovi ar beveik nevažiuoja, rodo, kad mokesčio skaičiavimo metodika nėra teisinga. Juk nuvažiuoti kilometrai ir yra reali tarša, – kalbėjo A. Juknevičius. – Natūralu, kad sportiniai automobiliai teršia daug, nes jie neturi jokių „Euro“ standartų, jie padaryti taip, kad varikliai duotų kuo daugiau galios. Tačiau jei nebus išimties, mes turėsime mokėti už savo sporto įrankius labai didelius mokesčius visiškai nepelnytai ir nesąžiningai.“