Tai bus ilgiausias ralis per visą jo istoriją – pirmą kartą jo maršrutai ir greičio rungtys drieksis visų trijų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – keliais, pirmą kartą jo dalyviams teks įveikti neįprastai ilgą trasą – net 713,39 km., iš kurių 78,02 km sudaro greičio ir kitų specialiųjų rungčių ruožai.
„Galbūt daugelį gąsdina tas „pirmas kartas“, tačiau bijoti nereikia, o kuo anksčiau pradėsi, tuo daugiau laimėsi“, – tikina nekarūnuotas „Press ralių“ karalius, per dvidešimt metų laimėjęs net devynis čempiono titulus, LNK laidos „Ne vienas kelyje“ vedėjas Dainius Leonavičius.
„Šitie kolegų raliai mane labai daug ko išmokė, – teigia Dainius. – Visų pirma susikaupimo, nusiteikimo iškeltam tikslui pasiekti, o bene svarbiausia, – nepalyginamai drąsiau jaustis šalies ir užsienio keliuose, nepasimesti ir nepanikuoti patekus į sudėtingesnę situaciją. Tai bene svarbiausia press ralių pamoka ir atpildas už treniruotėse ir varžybose praleistą laiką“.
Dainius kukliai nutylėjo, jog „Press raliai“ jam tapo ne tik vairavimo meistriškumo pamokomis, bet ir kelio pradžia į profesionalų sportą. D. Leonavičių daugelis pažįsta kaip lenktynininką, Lietuvos standartinių-gamyklinių automobilių ralio čempioną, ralio „Aplink Lietuvą“ absoliučios įskaitos antrosios vietos laimėtoją, Lietuvos slalomo vicečempioną, skynusį pergales bei prizines vietas ir daugelyje kitų varžybų.
Tačiau tik nedaugelis žino, jog Dainius – diplomuotas fizikas, kurio gyvenimą aukštyn kojom apvertė pats pirmasis žurnalistų ralis.
Jis tapo ne tik lenktynininku, bet ir įdomias TV laidas apie automobilius kuriančiu žurnalistu.
„Per savo kaip žurnalisto karjerą teko dalyvauti daugelyje naujų automobilių bandymų. Ilgai sukau galvą, kodėl juose visuomet sublizga kolegos iš Lietuvos? Ir tik išbandęs jėgas keliuose „Press raliuose“ supratau, kad pagrindinė to priežastis – pamokos, išmoktos būtent lietuvių rengiamuose populiariuosiuose žurnalistų raliuose“, – tokia kolegos iš Latvijos Martino Dzeničio, kuriam artėjantis „Press ralis 2016“ bus jau devintasis jo karjeroje, nuomonė.
Jaunesnės kartos lenktynininkas M. Dzenitis dabar vadovauja vienam Rygos autosporto klubui ir aktyviai dalyvauja įvairiose lenktynių serijose. Daugelis jį Lietuvoje mena kaip tikrą žvyro trasų meistrą, nors dabar Martinas daugiau dėmesio skiria asfalto dangoms.
Prieš penketą metų Platelių ežero pakrantėje finišavusio žurnalistų ralio Martinas nelaimėjo tik per plauką, nors prieš paskutiniąją rungtį su pergale varžovai jau sveikino jį ir jo garsųjį profesionalų latvių šturmaną Andrį Malnieką. Tačiau iki finišo likus tik pusantro kilometro lyderiai patyrė apmaudžią avariją, ir jų „Mitsubishi Lancer Evo VI“ apsivertė.
Svečių ekipažas, ligoninėje apsitvarstęs stiklo šukių padarytas žaizdas, dar suspėjo į apdovanojimų ceremoniją. Ir nubraukė šykščią vyrišką ašarą, kai nugalėtojai savo iškovotus trofėjus atidavė nukentėjusiam, tačiau jų nuomone pergalės vertam ekipažui.
„Lietuvoje rengiami „Press raliai“ visada pasižymi itin draugiška atmosfera. Pagaliau, tai dar viena galimybė susitikti su kolegomis, neretai nematytais ištisus metus“, – sako M. Dzenitis.
Šiemetinis ralis bus dešimtasis dar vienam šių lenktynių gerbėjui, „Press ralius“ rengiančio Lietuvos žurnalistų autoklubo bičiuliui Toomui Vabamaei iš Estijos.
„Kaip šiandien prisimenu savo debiutą kolegų ralyje Anykščiuose 2000-aisiais, – sako Toomas. – Net trijų dienų renginys, treniruotės prieš lenktynes, uždarytos centrinės miesto gatvės ir jūra, kokios nebuvau regėjęs tokio lygio varžybose, jas stebinčių žmonių. O kokia atmosfera draugiškuose kolegų pasisėdėjimuose po dienos batalijų! Diskutuotum iki pirmųjų gaidžių, jei kitą dieną vėl nelauktų lenktynės“...
T. Vabamae kelis kartus yra laimėjęs prizines vietas, o didžiausia sėkmė jį lydėjo prieš ketverius metus, kai kartu su Heiti Laastu tapo Eko klasės nugalėtojais ir į Estiją išsivežė „Continental“ padangų komplektą.
„Jei ko ir gailiuosi galvodamas apie kolegų lietuvių rengiamus „Press ralius“, tai kad vėlokai juos atradau, – šypsosi Toomas. – Todėl visiems patarčiau neatidėlioti debiuto. Kad vėliau netektų gailėtis...“