„Išvažiuoti su pistoletu ar degalų pylimo žarna vis dėlto yra retas įvykis šalyje, tačiau mūsų pagalbos telefonu daug dažniau skambinama iš degalinių dėl kitos priežasties – įsipiltų ne tų degalų“, – sako draudimo bendrovės „If“ Transporto žalų departamento vadovas Dominykas Trimonis.
Anot jo, per metus pasitaiko apie keliolika atvejų, kai techninės pagalbos ekipažas skuba padėti degalus sumaišiusiems vairuotojams.
Priklausomai nuo to, ar vairuotojas tai, kad į baką įpylė ne tų degalų, pastebėjo prieš paleisdamas automobilio variklį ar jau važiuodamas, nuostolių dydis gali svyruoti nuo 50 EUR, kai užtenka specialia įranga tik išsiurbti netinkamus degalus, iki kelių šimtų ar net tūkstančių eurų, jei reikia sudėtingo degalų sistemos remonto.
Draudimo bendrovės „If“ klientams pagalbą kelyje teikiančios įmonės „Altas assistance“ operacijų vadovas Ignas Krasauskas sako, kad tokie atvejai, kai pagalba suteikiama degalus sumaišiusiems vairuotojams, nėra išimtiniai.
„Tokių nutikimų per metus suskaičiuojame daugiau nei pusantro šimto, net esame įsigiję specialią įrangą, kuria netinkamus degalus iš automobilio bako galime išsiurbti kelyje“, – teigia I. Krasauskas.
Vis dėlto, pasak specialisto, dažniausiai užmaršių vairuotojų automobilius tenka gabenti į servisą, nes sudėtinga degalus išsiurbti iš naujų transporto priemonių. Taip pat šios procedūros nebepakanka, kai sumaišius degalus paleidžiamas variklis.
„Paprastai vairuotojai sumaišo kolonėlės pistoletus, kai yra įpratę piltis vienus degalus, o laikinai pakeitus automobilį reikia papildyti kitų. Į tokias situacijas patekę vairuotojai kartais kaltina nuovargį. Pagalbos kelyje meistrai vis dažniau girdi, kad degalus vairuotojai sumaišo, nes automobilio baką pildo kalbėdami telefonu“, – sako pagalbą kelyje teikiančios bendrovės atstovas.