Šešios elektromobilių problemos, apie kurias paprastai nekalbama

Nors elektra varomų automobilių koncepcija gimė daugiau nei prieš šimtmetį, šiuolaikiniai elektromobiliai ir dabar nuo jos gerokai atsilieka. Kitaip nei transporto priemonių su vidaus degimo varikliais atveju, elektromobilių galios sistemos dar toli gražu ne idealios. Prie jų technologijų aktyviai tebedirbama, o kelis modelius jau tikrai galima įsigyti – rinkai jie buvo pristatyti prieš keletą metų.

Elektriniai varikliai yra mažesni, kompaktiškesni ir efektyvesni nei vidaus degimo mechanizmai galėtų būti net teoriškai, o akumuliatoriai kuo toliau, tuo labiau tobulinami.

Viena iš akivaizdžių šių laikų problemų ta, kad žmonės nėra linkę laukti (o kol įkraunamas elektromobilis praeina šiek tiek laiko). Verta užsiminti ir apie vis nepriimtinesnę kelionių maršrutų planavimo idėją. Trumpai sakant, žmonės šiandien mielai rinktųsi elektromobilius, tik šie, jų manymu, neturėtų būti prastesni ar kelti daugiau nepatogumų nei įprastos transporto priemonės, rašoma svetainėje autoevolution.com.

Toks reikalavimas anaiptol nėra nepagrįstas, turint omeny, kad jį kelia žmogus, sutinkantis pasiimti kelerių metų kreditą ir įsigyti daiktą, kuris galbūt labai greitai nusidėvės – pasens technologiniu požiūriu.

Norom nenorom peršasi išvada, kad jei automobilių gamintojai nuolatos naujins jau išleistus ir net parduotus elektromobilių modelius (net tada, jei tą darys ne ypač drastiškai), šiandienos rinkoje siūlomas elektra varomos transporto priemones po mažiau nei dešimtmečio bus galima laisvai pavadinti tikromis atgyvenomis.

Elektromobiliai sens daug greičiau nei įprastos transporto priemonės, nes iki 2026-ųjų akumuliatorių technologijos turėtų pasiekti neregėtas aukštumas, o ir įkrovimo trukmė, be abejo, bus nepalyginamai trumpesnė.

Kaina, kurios tektų pageidauti sumanius perparduodant 10 metų senumo elektromobilį, keltų tikrą graudulį. Jį didintų ir abejonės, ar kas apskritai norės įsigyti tokią senieną. Ar dažnas susigundytų pirkti 2006 metų laidos „Palm Treo“ telefoną (jei nežinote, kas tai, panaršykite „Google“), kitados laikytą kuo puikiausiu išmaniuoju telefonu?

Atsižvelgiant į sparčią elektromobilių technologijų pažangą, verta pasvarstyti, su kokiomis problemomis, nepaisant visų pranašumų, tenka ar neužilgo teks susidurti jos kūrėjams, diegėjams ir naudotojams.

Negalima nesutikti, kad perėjimas prie jokių teršalų neišmetančių transporto priemonių yra labai sveikintinas aplinkosaugos požiūriu, tačiau yra ir kitų su naujomis technologijomis susijusių aspektų, kurie ne tokie džiuginantys, todėl dažnai nutylimi.

Dėl gamybos skirtinguose žemynuose kylantys transportavimo sunkumai

Tradiciniais laikomi automobiliai paprastai surenkami iš dalių, kurių netenka gabenti dideliais atstumais, nes jas tiekiančios įmonės įsikūrusios visiškai netoli automobilių gamyklų. Siekdami kuo labiau sumažinti tenkinant skirtingų rinkų poreikius tenkančius kaštus, nemažai automobilių gamintojų įsteigia savo padalinius svečiose šalyse.

Kaip anksčiau, taip ir dabar gaminti automobilius viename žemyne ir pardavinėti juos atitinkamose to žemyno teritorijoje veikiančiose rinkose yra žymiai pigiau nei eksploatuoti vieną gamyklą. Ši aplinkybė neaktuali nebent prabangos klasei priskiriamų prekių ženklų savininkams arba itin palankias transportavimo sąlygas užsitikrinusiems automobilių gamintojams.

Pirmieji rinkoje pasirodę hibridiniai automobiliai buvo sukritikuoti dėl juose sumontuotų nikelio metalo hidrido akumuliatorių. Juos gaminant naudojamas metalas buvo tiekiamas iš vos keliose pasaulio vietose veikiančių kasyklų, be to, jį tekdavo gabenti dideliais atstumais, panaudoti gaminant akumuliatorius, o šiuos vėl parsiųsti į hibridinius automobilius gaminančias gamyklas.

Kalbant apie elektromobilių gamybą susiduriama su bemaž tokia pat schema, išskyrus nebent tai, kad automobilių gamintojai akumuliatorius ėmė gaminti savose gamyklose. Vis dėlto tai anaiptol nereiškia, kad transportavimo grandinė nesibaigia toli nuo gamyklos esančioje šalyje, o gaminant elektromobilių akumuliatorius naudojamo brangaus metalo netenka gabenti dideliais atstumais.

Ličio ir kito reto metalo gavyba ir kaina

Kaip jau minėta, metalas, iš kurio gaminami elektra varomų transporto priemonių akumuliatoriai, yra brangus. Iš pradžių hibridiniuose automobiliuose buvo montuojami nikelio metalo hidrido akumuliatoriai, tačiau siekiant didesnių konkurencinių pranašumų buvo pereita prie ličio jonų technologijos. Litis yra brangus, be to, jo kaina vis kyla. Taip pat svarbu, kokie jo gavybos šaltiniai.

Remiantis 2015 metais JAV geologijos tarybos pateikta apžvalga, daugiausia ličio yra tiekiama iš Australijos. Paskesnės vietos atitenka Čilei, Argentinai, Kinijai ir Zimbabvei.

Litis, kaip ir nafta, priskiriamas išsenkantiems ištekliams, todėl didėjant automobilių gamintojų poreikiams jo kaina nuolatos auga. Kol bus atrasta kokia nors tinkama alternatyva, ličio kaina gali pakilti iki kosminių aukštumų. Dėl šios priežasties elektromobiliai taip pat neišvengiamai brangs.

Verta paminėti, kad litis nėra vienintelis retas metalas, naudojamas gaminant elektromobilius. Jiems taip pat prireikia dispozio, lantano, neodimio ir prazeodimio. Du pastarieji naudojami gaminant variklius, o lantanas reikalingas seniems nikelio metalo hidrido akumuliatoriams. Šiek tiek išvardytų rūšių metalo naudojama ir gaminant pažangiausius elektromobilius. Minėtina, kad šio metalo kasimo sąlygos tikrai ne optimalios, o ir be žalos aplinkai neapsieinama.

Akumuliatorių perdirbimas, kuriam dar ne visiškai pasirengta

Pirmajam „Toyota Prius“ modeliui jau beveik 20 metų. Originalūs jo akumuliatoriai tiek tikrai netarnavo – turėjo būti pakeisti. Jei pasitvirtins su masiniu elektromobilių eksploatavimu susijusios automobilių gamintojų pranašystės, 2045 metais turėsime begalę ličio jonų akumuliatorių, kuriuos bus būtina perdirbti.

Apie 2045-uosius kalbama todėl, kad kaip tik tada bus praėję 20 metų nuo 2025-aisiais prognozuojamo elektromobilių bumo.

Nors tiek ličio jonų, tiek nikelio metalo hidrido akumuliatorius perdirbti tikrai galima, vieningos į šią sritį sutelktos rinkos kol kas nesukurta. Akumuliatorius perdirba tik keletas įmonių, tačiau šią atsakomybę pasiryžusių prisiimti savanorių kol kas stinga.

Nors ir akivaizdu, kad ličio perdirbimo įmonių nėra tiek, kiek turėtų būti, kad pavyktų susidoroti su visų būsimų savo laiką atitarnavusių elektromobilių likvidavimo iššūkiais, perdirbėjų stygių tikrai galima paaiškinti. Juk masinė elektromobilių rinka pasaulyje taip pat dar neveikia, o ir tradicinių automobilių perdirbimu ne visada tinkamai pasirūpinama, todėl nerimauti gal kiek per anksti.

Bendrovė „Toyota“ ėmėsi senų akumuliatorių surinkimo programos, kurią vykdant atnaujinami ankstesniuose „Prius“ modeliuose sumontuoti mechanizmai. Galimybės tobulėti dar tikrai neišsemtos, todėl vilties, kad pasenusias transporto priemones pavyks paversti aplinkai nekenkiančiais automobiliais, prarasti neverta.

Teks pamiršti apie nesudėtingą remontą ir užvedimą prijungus išorinį šaltinį

Vargu ar elektromobilių savininkams pavyks pašalinti kad ir menkus transporto priemonių gedimus. Daugių daugiausia jie galės pakeisti prakiurusią padangą arba perdegusią lemputę. Imtis šiuolaikinių automobilių remonto darbų jau ir taip neįprasta, nes mechanizmai tapo pernelyg sudėtingi, tačiau elektromobilių vairuotojai nebegalės vieni kitiems pagelbėti ir tada, kai nepavyks užvesti automobilio.

Nors logiška manyti, kad dėl šių priežasčių elektromobiliai turėtų būti daug patikimesni už tradicinius, nerimas dėl pasibaigus garantijai sugedusio elektromobilio savininko likimo atrodo pagrįstas. Įprastu kuru varomomis transporto priemonėmis bus pasirūpinta beveik bet kuriose remonto dirbtuvėse, o sutaisyti elektrinį variklį nesiryžtų nė vienas remonto paslaugas teikiančios įmonės mechanikas, nekalbant jau apie tai, kad ir tinkamų įrankių tikrai neturėtų. Taigi, sugedusio elektromobilio savininkui bus mandagiai patarta kreiptis į pardavėją.

Jokių kelionių neištirtais maršrutais

Ne vieno automobilių patvarumu ir galimybėmis besidominčio piliečio atmintin įsirėžė kadrai, kuriuose užfiksuoti sudėtingiausius kelių ir bekelės ruožus įveikiantys „Land Rover“ visureigiai. Su neįtikėtinais iššūkiais susidorojanti transporto priemonė pelnė solidžią pagarbą šiam prekės ženklui.

Nors kelionėje elektromobiliu nuo vieno taško iki kito taip pat galima patirti nuotykių, leistis į atokias vietoves tikrai nerekomenduojama.

Turės praeiti nemažai metų, kol elektromobiliai bus ištobulinti tiek, kad vienos akumuliatorių įkrovos pakaktų tolimam atstumui įveikti, o ir sudėtingos vairavimo sąlygos galvojant apie elektromobilių patvarumą kol kas atrodo neįveikiamos.

Taigi, apie galutinę tradicinių transporto priemonių eros pabaigą kalbėti neverta: jų tikrai prireiks kelionėms po atokius regionus arba sudėtingomis oro sąlygomis.

Neatsinaujinantys elektros energijos ir vandenilio šaltiniai

Rožės nuostabiai gražios, bet jų spygliai skaudžiai duria. Norint juos pašalinti, reikia būti ypač atsargiems. Panašių paradoksų galima pateikti ir kalbant apie elektromobilius ar net vandeniliu varomas transporto priemones. Nors jokių teršalų į aplinką jie neišmeta, negalima pamiršti, kad elektros energijos šaltiniai nėra atsinaujinantys.

Daugelio šalių vyriausybės didelį dėmesį skiria ekologiškiems energijos gavybos būdams, tačiau proveržio šioje srityje kol kas nematyti. Jei gyventumėte ne bute, o nuosavame name, energija, žinoma, galėtumėte apsirūpinti naudodami saulės energijos kolektorius. Jie galėtų būti ir elektromobilio įkrovimo šaltinis. Tačiau kolektoriai, ypač tie, iš kurių būtų galima įkrauti transporto priemonę, nėra pigūs.

Jei manote, kad optimalus sprendimas turėtų būti siejamas su vandeniliu varomais automobiliais, taip pat iš dalies klystate, nes gaminant didelį kiekį vandenilio išsiskiria metano dujos, o iš jų susidaro anglies dioksidas ir monoksidas.