Tai ekspedicija, apie kurią buvo kuriami filmai ir rašomos knygos. Ši kelionė tapo įkvėpimu ir pamoka kitiems. Įmonės steigėjas André Citroënas buvo ištroškęs nuotykių ir kelionei per dykumą ruošėsi iš esmės.
Rengdamasis kirsti Sacharą – nuo Tugurto (Touggourt, Alžyras) iki Timbuktu (Tombouctou, Malis) – 1921-ųjų sausį A. Citroënas sukūrė specialią tarnybą, o kiek vėliau ir šiam tikslui skirtus automobilius.
Garsioji kelionė truko 19 dienų: nuo 1922-ųjų gruodžio 19 iki 1923-ųjų sausio 7 dienos. Dar prieš ekspediciją buvo suplanuota vykti tik į vieną pusę, tačiau dėl technikos patvarumo ir patikimumo pirminį tikslą pasiekusi Georges‘o-Marie Haardt‘o vadovaujama komanda nutarė tuo pačiu keliu sugrįžti ir atgal. Šį sumanymą taip pat pavyko sėkmingai įgyvendinti.
Tapo technologinių laimėjimų pagrindu
Į šią ekspediciją leidosi net 5 „Citroën“ vikšriniai automobiliai. Sacharą įveikęs „Citroën Scarabée d’Or“ automobilis buvo sukurtas pagal „Citroën B2 10HP“ K1 modelį, tačiau gaminant jis buvo dar labiau sustiprintas ir patobulintas.
A. Citroënas žinojo, kaip pritaikyti išradimus, todėl ekspedicijai skirtuose automobiliuose įdiegė Adolphe’o Kégresse’o sukurtą mechanizmą su sujungta juosta – ji buvo sumontuota vietoj galinių automobilio ratų.
Keliaudama per dykumą, „Citroën“ komanda sukorė 3 200 km. Tai buvo fantastiškas pasiekimas, kuris atvėrė gamintojui dar daugiau galimybių leistis į klaidžias keliones, tapo patikimumo garantu ir gamintojo technologinių laimėjimų pagrindu.
Įdomu ir tai, kad iš viso Sacharą perskrodusio „Citroën Scarabée d’Or“ modelio buvo pagaminti tik 5 vienetai. Šis automobilis buvo gaminamas tik 1922 metais, svėrė 1 350 kg ir buvo varomas 1,5 litro 4 cilindrų vandeniu aušinamu varikliu. Maksimalią 20 AG galią jis galėjo išvystyti ties 2 100 sūkių per minutę, o jame vienu metu galėjo važiuoti 3 žmonės.
Papildė žemėlapius
Ši ekspedicija tapo įkvėpimu ateities ilgų nuotolių dykumos lenktynių bei dykumų ralio maratonų rengėjams. Taip pat ši kelionė davė pradžią garsiosioms „Citroën“ ekspedicijoms, o naujai ištyrinėti keliai buvo įtraukti į visų šalių žemėlapius.
Ekspedicijos knygos, kurią 1923 m. išleido leidykla „Plon“, pratarmėje A. Citroënas kalbėdamas apie nuotykių ieškotojus pažymėjo: „Didžiausias jų pasitenkinimas yra galėjimas pasakyti, kad jų dėka buvo pradėtas ilgalaikis darbas, kuris ir toliau duos vaisių net tada, kai jie patys išnyks. Jiems tai yra esminis dalykas: architektai miršta, o šventykla išlieka amžinai“.
Siekdami paminėti šią svarbią „Citroën“ ekspediciją ir išaukštinti gamintojo meistriškumą, 2016–2019 metais 160 studentų ir moksleivių, 50 profesorių bei atsakingų darbuotojų per trejus metus sukūrė „Scarabée d’Or“ kopiją. Jai buvo panaudota 1 500 kg metalo, o tam, kad viskas būtų sudėta į vieną kūrinį, prireikė 50 tūkst. valandų.
Ne ką mažiau svarbu prisiminti, kad prie šios ekspedicijos istorijos prisidėjo ir ekipažą lydėjęs šuo Flossie. Šis keturkojis įkvėpė sukurti Milou personažą, kuris vėliau aptinkamas belgų karikatūrininko Hergé komiksuose „Tintino nuotykiai“ (ang. „The Adventures of Tintin“).