Svarbiausia transporto elektrifikacijos varomoji jėga – didėjantis poreikis ir mažėjantys gamybos kaštai. Juk į elektromobilių verslą įsitraukianti įmonė sąlyginai nedaug rizikuotų investuodama tik į vieną kitą išskirtinį automobilį, bet tikrai ne į visą gamą, rašo thetruthaboutcars.com.
Kad ir kaip bebūtų, nauji modeliai vis pasirodo rinkoje. Dar neaišku, ar elektra negrįžtamai taps pagrindiniu automobilių pramonės ištekliumi, bet regimi požymiai žada visuotinai apimsiančią ekologiškai švarią tendenciją. Ką tai reiškia automobilių gamintojams? O gi gana nemažus pinigus, kuriuose galės maudytis įžvalgūs investuotojai.
Pinigai plūsta dėl cheminio elemento – kobalto – itin svarbaus ličio jonų akumuliatorių komponento. Šią medžiagą galima pardavinėti kaip bet kurią kitą žaliavą. Reikia pasakyti, kad kobalto vertė tikrai nemaža.
Neseniai Londono metalų biržos paskelbta kobalto kaina buvo 47,3 tūkst. eurų už toną, nors dar gruodžio pradžioje ji siekė 28,5 tūkst., kitaip sakant, tiek, kiek šis elementas vidutiniškai kainavo ir 2012 metais. Įdomu, kad toks kainos šuolis yra nulemtas ne tiek realaus, kiek numatomo poreikio. Tad natūralu, kad apdairūs investuotojai stengiasi įsigyti jo kuo daugiau, o tada laikyti, kol kaina pakankamai ūgtelės.
Sklinda kalbos, kad kai kurios užsienio investicijų firmos jau sukaupė didžiules kobalto atsargas.
Kaip „Automotive News“ sakė „LMC Automotive“ prognozių skyriaus vadovas Jeffas Schusteris, dėl autonominių automobilių, kurie tikrai bus elektriniai, kilęs entuziazmas lemia ir didėjančią kobalto paklausą. Juk akumuliatoriuose esantis kobalto kiekis nėra mažas, vadinasi, siekiant patenkinti numatomą elektromobilių poreikį jo prireiks išties daug.
Maždaug 40 proc. viso pasaulyje iškasamo kobalto jau dabar panaudojama gaminant įkraunamuosius akumuliatorius. Šis kiekis iki 2019 turėtų pakilti iki 55 proc.
„Tai reiškia, kad kobalto poreikis tik didės, todėl teks ieškoti papildomų šio reto cheminio elemento šaltinių“, – sakė J. Schusteris. Jo manymu, susiviliojus investicijomis į kobaltą įgyvendinama žaibiško praturtėjimo schema, netrukus taps nebeveiksminga.
„Nekyla beveik jokių abejonių, kad kobalto poreikis augs. Vadinasi, tie, kurie į jį investavo, pasipelnys. Tačiau padidėjus paklausai teks padidinti ir pasiūlą arba diegti naujus gavybos metodus, todėl kaina gali ir nusmukti“, – aiškino J. Schusteris.