Motociklininkas ir keliautojas Karolis Mieliauskas bei žurnalistas Vitoldas Milius čiupo šių markių į bekelę orientuotą produkciją ir nuvažiavo į karjerą patikrinti, ko ji verta.
Iš žvyrkelių – į bekelę
Kinija ir Indija – du dideli pasaulio fabrikai, kurie gamina absoliučiai viską. Tačiau kaip jiems sekasi sukurti produktus, apie kurių naudojimo ypatybes jie gali išgirsti tik iš klientų kitame pasaulio gale?
K. Mieliauskas atvažiavo su jau kurį laiką bandomu „Enduro“ klasės motociklu „Royal Enfield Himalayan“. Ši indų markė turi britišką istoriją, pasižymi klasikiniu dizainu, o naujausi jos modeliai kuriami jungtinėmis britų ir indų inžinierių pastangomis. „Himalayan“ modelis skirtas bekelei, nors Indijoje jos nėra. Keliai ten ne patys geriausi, Himalajų kalnų, kurių vardu ir pavadintas „Royal Enfield“ motociklas, regione yra nelengvų žvyrkelių, tačiau nuvažiuoti nuo kelio indai negali.
Motociklininkas, prieš mažiau nei mėnesį apvažiavęs Lietuvą perimetru žvyrkeliais, įveikęs daugiau nei 2 tūkst. km keliais be dangos jau įrodė, kad nė 5 tūkst. eurų nekainuojantis „Enduro“ tipo motociklas jais važiuoja be problemų atvyko išbandyti jo rimtoje bekelėje – smėlio karjere.
„Daug kilometrų pravažiavau žvyrkeliais ir miško takeliais, dabar įdomu, kaip jis elgiasi bekelėje. Ir čia šis daiktas man visą dieną kelia šypseną, kaip jis paprastai valdomas. Aišku, jis negali stoti į gretas su austriškais ar japoniškais „Hard Enduro“ motociklais, nors variklio darbo tūris ir panašus, kiek daugiau nei 400 kub. cm. Jis galia nepasižymi, pasiekia 24,5 AG, tačiau tai nėra sportinis motociklas. Tiek ant asfalto, tiek ant žvyro ir smėlyje jis stebina savo lengvumu ir paprastumu. Rodos, jį gali vairuoti bet kas, net ir pirmą kartą ant motociklo sėdęs žmogus“, – testo įspūdžiais dalijosi K. Mieliauskas.
Gamyklinės komandos ginklas lietuvių rankose
V. Milius sėdo prie „CFmoto“ bagio. „CFmoto“ – dar vienas motociklų gamintojas iš Kinijos, tačiau Europoje jis žinomas ne vien motociklais, o daugiausia keturračiais, mat tai yra trečia populiariausia keturračių markė senajame žemyne sulig kiekvienais metais stiprinanti savo pozicijas. Tai kone vienintelis kinų prekės ženklas transporto priemonių sektoriuje, kuris prilipo europiečiams ir į kurį žiūrima kaip į normalų gamintoją, o ne kaip eilinę pigią daikto kopiją iš Kinijos. Ir jie toliau investuoja pinigus į kokybę, netgi įkūrė gamyklinę „CFmoto Factory Racing Team“ komandą, kuriai atstovauja lietuviai: keturratį tarptautinėse bekelės varžybose vairuoja Adomas Gančierius, o bagį – Antanas Kanopkinas. Būtent prie A.Kanopkino bagio vairo ir sėdo V. Milius.
„Čia niekas negali nepatikti, nes šis modelis truputį patobulintas varžyboms, ir tie patobulinimai yra tokie, kokie man patinka: tai pakaba, su kuria galima važiuoti labai drąsiai ir ji atleidžia net ir nemokšiškas klaidas. Aš nesu šio tipo lenktynių specialistas, tad norint komentuoti kas yra gerai, o kas blogai, reikėtų gerokai daugiau pavažiuoti. O kol kas mane nustebino, kaip lengvai valdomas ir kiek visiems prieinamas yra šis daiktas. Vairuoti jį gali bet kas, dėžė – galima sakyti automatinė, apvalus vairas, du pedalai, ir potencialo čia daug“, – savo įspūdžius pateikė V. Milius.
Jis svarstė, kad šis daiktas yra puiki pramoga automobilininkams, kurie patirti tokius pojūčius, kaip motociklininkai, bet nori keturių ratų, apvalaus vairo ir pažįstamo valdomumo. Tarsi tarpinė transporto priemonė tarp automobilio ir motociklo.