Šiandien gamintojai vairuotojams gali pasiūlyti kelias skirtingas hibridines sistemas, o kai kuriuose modeliuose galima išsirinkti tokią, kuri geriausiai patenkins konkretaus vairuotojo poreikius.
Kokios yra trys pagrindinės sistemos?
Kokia hibridinė sistema bus įrengta konkrečiame modelyje, dažniausiai priklauso nuo jo specifikos. Pavyzdžiui, mažuose miesto automobiliuose, paprastai naudojama kompaktiška ir nebrangi lengvoji hibridinė MHEV (Mild-hybrid) sistema.
Vidutinio dydžio modeliuose labiausiai paplitusi daugiau vietos reikalaujanti ir techniškai sudėtingesnė savaime įsikraunanti hibridinė HEV (Hybrid) pavara, vis dažniau gamintojai siūlo ir iš tinklo įkraunamas hibridines PHEV (Plug-in hybrid) versijas, ypač didžiausiose savo gamos transporto priemonėse.
Tačiau rinkoje formuojasi naujos tendencijos. Pavyzdžiui, naujo penktosios kartos „Kia Sportage“ pirkėjai gali pasirinkti geriausiai jų poreikius patenkinančią hibridinę sistemą, nes šiame modelyje galimos visos trys pagrindinės hibridinės sistemos – lengvoji MHEV, HEV arba iš tinklo įkraunama PHEV.
Į ką kreipti dėmesį renkantis?
Žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius sako, kad norint priimti geriausią sprendimą, vertėtų atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus.
„Lengvųjų hibridų našumas pats mažiausias, tačiau teoriškai ši sistema leidžia atitikti taršos reikalavimus, be to, ji pigi, todėl nedaro didelės įtakos automobilio kainai. Toks variantas geriausiai tinka tiems, kurie nedaug važinėja arba dažniau kursuoja užmiestyje, kur iš esmės tradiciniai ar įkraunamieji hibridai neturi privalumų.
Iš tinklo įkraunami „Plug-in“ – patys brangiausi, bet, visiškai įkrovus akumuliatorių, galima įveikti 40–50 km tik elektra. Net pučiantis elektros kainai, tai vis tiek leidžia važiuoti kur kas pigiau, nei naudojant vien vidaus degimo variklį. Įsigijus tokį hibridą, negalima būti tinginiu – reikia nepamiršti jo įkrauti, taip pat svarbu turėti galimybes patogiai tai padaryti namuose ar darbe.
Paprastas, tradicinis hibridas tinkamiausias tiems, kas daugiausia siuva po miestą – čia tikrai galima pamatyti ekonomiją. Tai geras pasirinkimas vairuotojams, norintiems važiuoti ekologiškiau, bet neturintiems galimybės naudotis „Plug-in“ hibrido privalumais. Be to, paprastas hibridas yra pastebimai pigesnis nei įkraunamas iš tinklo“, – galimus pasirinkimus apžvelgia specialistas.
Norint išanalizuoti degalų sąnaudų skirtumą, galima palyginti to paties „Kia Sportage“ skirtingų versijų duomenis. Pavyzdžiui, modelis su benzininiu 1,6 l, 150 AG varikliu bei mechanine greičių dėže, 100 kilometrų vidutiniškai sunaudoja 6,6–7,0 l benzino, kai MHEV versija su tokiu pačiu varikliu ir automatine pavarų dėže sunaudoja iki 0,5 l mažiau, o „Sportage“ su tradicine HEV sistema leidžia vidutines degalų sąnaudas nurėžti iki mažiau nei 6 l (pagal WLTP).
Ar hibridas gali būti dinamiškas?
Degalų ekonomija nėra vienintelis vairuotojams opus dalykas. Nemaža dalis nori, kad jų automobilis būtų ganėtinai dinamiškas. Nors anksčiau kone nebuvo hibridų, suteikiančių kraują kaitinantį vairavimo malonumą, šiandien padėtis kiek kitokia.
„Jei hibridinė pavara gerai suderinta, su tokiu automobiliu važiuoti smagu. Elektros variklis kompensuoja turbinos nebuvimą ir suteikia papildomos dinamikos, kai to reikia. Anksčiau hibridai buvo tik dėl ekologijos ir ekonomijos, o šiandien sportiškas ir dinamiškas vairavimas – jų skiriamasis ypatumas. Jei dabar pažiūrėsime į galingiausias modelių versijas, dažniausiai tai bus hibridai“, – dėmesį atkreipia V. Milius.
Kad hibridiniai modeliai tikrai gali nustebinti savo dinaminėmis savybėmis, pritaria ir daugiametis „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys, automobilių žurnalistas Linas Butkus.
Pažvelgus į kai kurių modelių galingumo lenteles matyti, kad jose aukščiausias pozicijas neretai užima hibridinės versijos. Pavyzdžiui, iš tinklo įkraunamas „Volkswagen Tiguan eHybrid“ pasiekia didžiausią 245 AG galią ir galingesnis yra tik sportiškas „Tiguan R“. Galingiausia naujojo „Kia Sportage“ PHEV versija išvysto net 265 AG.
Brangesnė investicija gali atsipirkti ateityje
Perkant automobilį, šalia jo ekologinių ir ekonominių rodiklių vis dar svarbiu kriterijumi išlieka kaina. L. Butkus atkreipia dėmesį, jog iš tinklo įkraunami hibridai kur kas brangesni, o už tradicinį hibridą taip pat dažniausiai tenka pakloti daugiau nei už modelį be jokios hibridinės sistemos. Tačiau didesnė pradinė investicija gali atsipirkti ateityje.
„Vienas dalykas – didesnė hibridinių automobilių išliekamoji vertė. Dabar naudotų automobilių rinkoje atsiduriantys senesni hibridai kainuoja brangiau nei modeliai, turintys tik vidaus degimo variklį. Jei po kelerių metų bus įvesti kokie nors taršos mokesčiai, dabar nupirkti nauji hibridai antrinėje rinkoje bus vertingesni.
Kitas dalykas – pigesnė hibridų eksploatacija. Dėl menkesnių degalų sąnaudų, taip pat dėl regeneracijos sistemos mažiau dėvisi stabdžiai. Rinkoje yra ne vienas pavyzdys liudijantis, kad hibridai gali būti ypač patikimi bei ilgaamžiai, o tai dar vienas svarus privalumas“, – pabrėžia Lietuvos metų automobilio rinkimų komisijos narys.