Tai pirmas dalykas, kurį pastebi Stefano Domenicali, kai mudu vėlyvą popietę susitinkame saulėtame vidiniame kiemelyje. 54-erių metų generalinis direktorius iš Bolonijos atrodo linksmas ir atsipalaidavęs, vilki prasagstytus marškinius ir avi stilingais sportbačiais – neįprastai kasdieniška apranga automobilių kompanijos vadovui net ir Kalifornijoje. Jis visiškai atsipūtęs.
Aš ką tik jam padėkojau už spaudai paskolintą 2020 m. „Lamborghini Huracan EVO Spyder“, kuriuo dieną prieš tai atvažiavau iš Los Andželo į Karmelį Kalifornijoje – ir paminėjau ekstravagantišką būtinybę: vienas iš „Lamborghini“ viešųjų ryšių specialistų atskraidino mano bagažą iki pat Karmelio, nes du lagaminai su ratukais ir krūvą skrybėlaičių būtų tiesiog netilpę į nedidelę kišenėlę, esančią automobilio priekyje, kur normalūs žmonės tikėtųsi bagažinės. Ji man priminė filmą „Brangioji, aš sumažinau vaikus“.
„Mes atskraidinsime ir kliento lagaminus! Tai viena iš mūsų teikiamų paslaugų“, – mikliai patikina S. Domenicali.
Ši programa, prieinama mokiems klientams, užtikrina, kad „Lamborghini“ darbuotojai nugabens jūsų lagaminus į bet kurią pasaulio vietą. „Tai patogus pasirinkimas, vykstant automobiliu į tolimas keliones.“
Na, žinoma! Kokia aš nesupratinga. Viskas skamba taip paprastai, pateikiama taip lengvai ir smagiai, kad negali nesutikti, kokia iš tiesų nuostabi yra ši paslauga – na, ir prie jos pridėta mašina. 287 400 dolerių kainuojantis sportinis automobilis žada atsipūtimą nuo visų rūpesčių.
„Lamborghini Huracan EVO Spyder“ – tai „Huracan Spyder“ linijos ciklo vidurio atnaujinimas; tas, kurį vairavau, turėjo tokius patobulinimus kaip ambientinės šviesos paketai, išmaniojo telefono sąsajos, elektrinės sėdynės ir „Lamborghini“ telemetrijos sistema, skirta dar malonesniam vairavimui, taigi galutinė automobilio kaina siekė 339 845 dolerius. Nors iš pažiūros jis mažai kuo skiriasi nuo ankstesniųjų, bet yra apdovanotas svarbiomis naujomis technologijomis – tiek po gaubtu, tiek salono viduje.
Patobulinimai palengvina žmogaus ir automobilio sąsają, tačiau vairavimo patirtis vis dar tokia šiurkšti, kad neįmanoma išlipti iš automobilio nesvaigstančia galva.
Brutalizmo grožis
Palyginus su „Lamborghini“ technikos guru Maurizio Reggiani, kuris su prekės ženklu dirba nuo 1998 m., S. Domenicali, išgarsėjęs kaip „Ferrari“ „Formulės-1“ komandos bosas nuo 2008 iki 2014 m., yra santykinai naujokas.
Galbūt todėl jam visai nesunku sušvelninti griežtai poliarizuotą „Lamborghini“ poziciją į viską, pradedant nuo elektrifikacijos ir baigiant visureigių gamyba. („Urus“ visureigis, pradėtas gaminti 2018 m., sudaro tre
dalį bendrovės pardavimų; „Lamborghini“ pernai visame pasaulyje pardavė 5750 transporto priemonių – 51 proc. daugiau nei 2017 m.)
Tačiau S. Domenicali nenori, kad jo automobiliai lengvai „nuslystų“. Kai kalbėjome apie iššūkius vairuojant „Huracan Evo Spyder“, kurį anksčiau šį mėnesį išbandžiau tuščiuose dykumos greitkeliuose prie 50 laipsnių Celsijaus ir su nuleistu stogu, jis išdidžiai pakartojo bendrovės šūkį: „Lamborghini“ yra brutalus, – išdidžiai šypsodamasis sako S. Domenicali. – Nepatinka – nevairuok.“
Taip, oro kondicionierius veikia ir 50 laipsnių karštyje, nors nuleidus stogą jo veikimas… sušvelnėja. Bet kokiu atveju, brutalumų yra net keletas: bagažinė tokia maža, kad gali ją naudoti vietoj priešpiečių dėžutės; vargiai reguliuojamos kietos sėdynės, geriau tinkamos tupėti, nei sėdėti; centrini statramstis, blokuojantis pusę galinio vaizdo; priekinis buferio aptakas toks žemas, kad net važiuojant per „gulinčius policininkus“ prireikė pakėlimo funkcijos ir delikataus vairavimo; durų rankenų svirtelės, iššokančios netinkamais atvejais, regis, nepriklausančios nuo mano noro jas atrakinti; ir priekinio stiklo viršus, kuris man, aukštai moteriai, buvo akių lygyje. Sustojus prie šviesoforo jis blokuodavo žalios šviesos signalą.
Pakanka pasakyti, kad prieš visus šiuos nepatogumus, kurie blaškėsi man po smegeninę it atkutusios musės, saujelė greitkelio patrulių, kurie būtų mielai nubaudę blondinę „Lamborghinyje“, buvo mažiausias mano rūpestis.
Tačiau S. Domenicali turi pagrindo jaustis užtikrintai.
Visi kelionės nepatogumai išgaravo kaip vanduo nuo asfalto rugpjūtį, palyginus su jauduliu vairuoti tokį automobilį. „Huracan EVO Spyder“ – žvilgantis ir tvirtas kaip plienas, viliojantis leistis į kelią sportinis automobilis, kuris turi kuo pradžiuginti. Jis sugeba pasiekti 100 km/val. per 2,4 sekundės kartu su svylančios gumos kakofonija. Didžiausias jo greitis – 325 km/val., ir tai yra žavingas skaičius, kurio prieš 10 metų nebūtų sugebėję išvystyti net galingiausi ir brangiausi superautomobiliai. Ir nors „Huracan EVO Spyder“ turi tą patį V10 variklį ir septynių greičių automatinę pavarų dėžę, kaip ir jo pirmtakai, jis gali pasiūlyti papildomas 29 arklio galias (iš viso 631 arklio galią) ir vairuojamus galinius ratus.
Buvo atnaujintos ir visos važiavimo dinamiką kontroliuojančios sistemos. Iš pradžių tai gali būti mažiau pastebima, tačiau ilgai neužtruks, kol apsispręsite sumokėti tuos papildomus tūkstančius, kad tik galėtumėte šitaip jaustis.
Svarbiausia, automobilis naudoja kompiuterinę „logiką“, kad pagal vairuotojo stilių sustiprintų ar sušvelnintų vairo, stabdžių ir važiuoklės reakcijas. Sistema, pavadinta ilgų itališkų žodžių kratiniu, kurį geriausia sutrumpinti iki LDVI, padaro 50 pakeitimų per sekundę, remiantis 240 skirtingų įvesties duomenų – pavyzdžiui, kaip automobilis rieda, greitėja, sukasi ir stabdo vairuojant konkrečiam vairuotojui. Visa tai numato norus, pagrįstus įpročiais, ir palaipsniui per kelias minutes prisitaiko. (Ar galiu gauti tokį asistentą?)
Vairuojant iki Kalifornijos tai reiškė, kad „Huracan EVO Spyder“ riedėjo šiek tiek tolygiau – ir tuo pačiu švariau – nei jo pirmtakai. Be to, atnaujintos ir galingos technologijos leido pasijusti taip, tarsi sėdėtum visiškai naujame automobilyje.
Dar vienas paperkantis smūgis buvo naujoji informacijos ir pramogų sistema.
„Lamborghini“ atsisakė senosios informacijos ir pramogų sistemos, perimtos iš „Audi“, ir sukūrė visiškai naują, išskirtinai „Lamborghini“ pritaikytą įrenginį, kuris integruoja automobilį su vairuotoju (ir, papildomai, vairuotojo mobiliuoju telefonu) – kaip ir bet kuris kitas sportinis automobilis šiuolaikinėje eroje, tik nesiūlant autonominio vairavimo. (Modulį įkvėpė 1,9 mln. dolerių „Lamborghini Centenario“ informacinė ir pramogų sistema su visiškai nauja EVO aparatine ir programine įranga.) Vidinė sąsaja apima visus automobilio aspektus – tiek viduje, tiek išorėje.
Kalbu apie 8,4 colio į planšetinį kompiuterį panašų ekraną centrinėje konsolėje, pakreiptą kaip tik tokiu kampu, kad būtų išvengta akinimo, bet būtų patogu pasiekti ranka. Gerai pažįstami lėktuvo kabinos stiliaus mygtukai įrėmina centrinės konsolės viršutinę dalį ir, be kita ko, valdo langus ir pakėlimo funkciją. Tačiau siūloma ir daug naujų funkcijų, užtikrinančių sklandų žmogaus ir mašinos ryšį. Vienu piršto bakstelėjimu galima valdyti vairavimo dinamiką, pramogas, eismą ir šviesas; dviem pirštais brūkštelėję ekraną sureguliuosite garsiakalbio garsumą. Nauja telemetrijos sistema su dviem naujomis kameromis padeda subtiliau parkuoti.
O kur dar rankomis apsiūtos odinės sėdynės ir kitos subtilios salono detalės: apskritai paėmus, naujoji technologija atrodė kaip gaivi atsvara senojo pasaulio meistrystei. Užuot praskiedusi senojo „Lamborghini“ dvasią, naujoji technologija ją paryškino.
Taigi, ar šis „Lamborghini“ jums paklus? Ne visai. Užtai jis padės pasijusti geresniu vairuotoju – juk tai dar svarbiau. O palyginus su kitais aukščiausios klasės prabangos ženklais, „Huracan EVO Spyder“ atrodo ekstremalesnis nei kada nors anksčiau – kaip ir turėtų būti.