„Iš anksto užsiregistravęs atvykau į Naujosios Vilnios techninės apžiūros stotį. Automobilis nėra naujas, 2004 m. dyzeliniu varikliu varoma „Toyota Corolla“, tačiau visuomet yra tinkamai prižiūrimas, tad jo techninė būklė – puiki“, – pasakojo vilnietis.
Anot jo, visa apžiūra nesukėlė jokių įtarimų, tačiau vadinamasis dūmingumo testas, kurio metu automobilio variklio sūkiai sukeliami iki maksimalių, atkreipė jo dėmesį. Anot vyro, rezultatas buvo puikus – teršalų normos neviršytos, tačiau variklio sūkiai buvo užfiksuoti didesni nei nustatyta gamintojo.
„Pagal gamintoją numatyta, kad variklio maksimalūs sūkiai siekia 5250 apsisukimų per minutę, o techninėje apžiūroje užfiksuota 5600 apsisukimų per minutę, – pasakojo „Delfi“ skaitytojas. – Dėl šito gavau „baltą lapą“ ir pasiūlymą susitvarkyti transporto priemonę. O įdomiausia, kad prietaisų skydelyje nuspaudęs akceleratorių išvydau būtent gamintojo numatytus sūkius.“
Važiavo į kitą TA stotį
Kaip pasakojo „Delfi“ skaitytojas, jis nusprendė nedelsti ir tą pačią dieną išvažiavo į Vilniaus Lentvario gatvėje esančią TA stotį, kurioje apžiūros laukė stovėdamas gyvoje eilėje. Ir dūmingumo matavimo rezultatai šioje stotyje buvo visiškai kitokie.
„Šįkart automobilio variklio maksimalūs sūkiai buvo 5190 sūkių per minutę. Įdomu, kaip automobilis pats susitvarkė su tokiu trūkumu? Beje, prieš dvejus metus, 2018-aisiais, atliekant TA taip pat buvo užfiksuota 5190 sūkių per minutę“, – pasakojo vilnietis.
Gavęs teigiamą TA išvadą, vyras nusprendė grįžti į Naująją Vilnią ir, susiradęs tą patį TA kontrolierių, išsiaiškinti, kodėl taip kardinaliai skyrėsi patikros stendų parodymai. Tačiau, pasakojo „Delfi“ skaitytojas, atsakymo jis taip ir neišgirdo.
„Po prašymo parodyti metrologinės patikros sertifikatą stendui išgirdau, kad tai – neviešas dokumentas ir reikėtų kreiptis į technikos vadovą. Paprašiau jo telefono numerio, tačiau pradėjęs jį diktuoti, kontrolierius paskutinius tris skaičius pasakė man jau būdamas už durų, tad išgirsti telefono numerio nepavyko. Nenoriu nieko kaltinti ar įžeisti, tačiau žinant, kaip kartais nesąžiningai atliekamos TA, kyla klausimas, ar kontrolierius galėjo tyčia sumontuoti dūmingumo montavimo įrangą neteisingai, kad prietaisas parodytų klaidingus duomenis. Prie pat Naujosios Vilnios TA stoties yra ir autoservisas, su kurio darbuotojais kontrolieriai puikiai sutaria, manyčiau, verta pagalvoti“, – įtarimais dalinosi vyras.
Papasakojo ne visą tiesą
Renaldas Gabartas, techninių apžiūrų įmones vienijančios asociacijos „Tuvlita“ komunikacijos vadovas, „Delfi“ pabrėžė, kad skaitytojo pateiktas pasakojimas kiek skiriasi nuo to, ką pasakojo techninės apžiūros kontrolieriai.
„Po to, kai Naujosios Vilnios TA stotyje automobiliui buvo užfiksuoti maksimalius leistinus viršijantys variklio sūkiai, nukeliavęs į Lentvario g. esančią „Tuvlitos“ stotį, žmogus susitiko su jos vadovu ir technikos direktoriumi. Susitikimo ir gyvo pokalbio metu automobilio savininkui buvo paaiškinta, kad variklio sūkius fiksuoja įranga ir kontrolierius matavimo rezultatams įtakos neturi. Jo buvo paprašyta palikti TA ataskaitą iš patikros Naujojoje Vilnioje esančios stoties suteikiant galimybę iškart detaliau panagrinėti situaciją, tačiau jis atsisakė, replikuodamas „čia gera medžiaga žurnalistams“ ir tiesiog išėjo“, – kalbėjo pašnekovas.
Kas nutiko, nežino
Pasak R. Gabarto, pasakyti, kas nutiko pirminės patikros metu, sunku. TA kontrolieriaus pateiktame paaiškinime nurodoma, kad sūkių matavimo įranga fiksavo maksimalią leistiną ribą ir kilo įtarimas dėl galimo savaiminio nevaldomų variklio sūkių kilimo. Paprastai liaudiškai tokia situacija vadinama „užsigazavimu“.
Tokios situacijos, kalbėjo R. Gabartas, detaliai aprašytos TA reikalavimuose. Nurodoma, kad variklio galia neturi būti apribota ir turi veikti variklio sūkių ribotuvas taip, kaip nustatyta gamintojo.
Variklio sūkių ribotuvas patikrinamas iš lėto spaudžiant akceleratorių ir stebint variklio alkūninio veleno sūkius.
„Leidžiama variklio alkūninio veleno sūkių paklaida, nuspaudus akceleratoriaus pedalą iki galo, yra 15 proc. nuo mažesniosios nurodytos ribinių sūkių vertės ir + 0 proc. nuo didesniosios nurodytos ribinių sūkių vertės. Variklio sūkių ribotuvo tikrinimas nedelsiant baigiamas, nenuspaudus akceleratoriaus pedalo iki galo, jei tikrinimo metu variklio alkūninio veleno sūkiai viršija didžiausią nurodytą ribojamų sūkių vertę“, – griežtas taisykles citavo pašnekovas.
Vadovavosi taisyklėmis
Tad, pasakojo R. Gabartas, gamintojas nurodo, kad dyzelinio „Toyota Corolla“ modelio sūkių ribotuvo suveikimo ribos yra 4800-5250 apsisukimų per minutę. Tačiau Naujosios Vilnios TA stotyje įranga užfiksavo 5600 sūkių per minutę. Tad kontrolierius, vadovaudamasis taisyklėmis, nutraukė matavimą ir pažymėjo trūkumą.
„Kontrolierius valdytojo pasiteiravo, ar nėra kažkas daryta varikliui, šis atsakė, kad ne. Tuomet kontrolierius nurodė, jog sūkiai viršija maksimalius leistinus, o valdytojas jokių klausimų nekėlė – dūmingumo testas buvo baigtas fiksuojant trūkumą dėl sūkių. Pakartotinis bandymas tokiais atvejais nėra daromas, nes jeigu jo metu sugestų variklis, atsakomybę privalėtų prisiimti TA įmonė“, – pasakojo R. Gabartas.
Antrosios patikros TA stotyje Lentvario g. metu, pradėjus dūmingumo testą ir spustelėjus akceleratorių, iš duslintuvo šovė baltų dūmų debesis, pasakojo pašnekovas. Anot jo, tai reiškė, kad galimai variklio veikimas nėra visiškai taisyklingas, o tai galėjo turėti įtakos rezultatams patikros Naujojoje Vilnioje.
„Kitas klausimas – ar galėjo įvykti kokia nors techninė matavimo klaida? Nors Naujosios Vilnios stotis po grandiozinės rekonstrukcijos atidaryta tik šių metų pavasarį ir visa joje esanti MAHA įranga yra visiškai nauja, atmesti tokios tikimybės negalima. Tiesa, patikrą atlikęs kontrolierius teigia, kad matavimo įrangos (ji tokia pat, kaip ir Lentvario g. esančioje TA stotyje) darbas ir rezultatai abejonių nekėlė“, – akcentavo R. Gabartas.